Liutauras Degėsys: Virusologika

Dar Blezas Paskalis mus mokė, kad tikėti į Dievą – apsimoka: jeigu tiki, ir Jis yra – išloši Dangaus Karalystę. Jeigu tiki, kad Dievas yra, o Jo nėra – nelabai ką pramausi, nebent kokį sekmadienio rytą. Jeigu netiki ir Jo nėra – nedidelė bėda, o gal net ir smulkus džiaugsmas. Bet jeigu netiki, o Jis, pasirodo, yra – degsi pragaro ugnyje ir niekas tau neatneš valgyti, nei atsigerti.

Pažiūrėkim Paskalio akimis į mūsų kasdienybę. Jeigu netiki, kad virusas yra, ir jo nėra – arba jis nebaisus, suėda tik 20 procentų plaučių, arba kad jis jaunų nevalgo – tai viskas neblogai. Taip ir atsitinka. Jeigu tiki, kad jis yra ir saugaisi – ir jis iš tiesų yra, tai gyveni užsidaręs, nevaikštai į kabokus, bet gal imi ir netyčia visai nesusergi. Jeigu netiki, kad jis yra, o jis, gyvatė – yra, tai gali susirgti labiau, negu galvojai ir dar užkrėsti visus, kas tau po ranka.

Nes netikėdamas ir sirgdamas – pulsi važinėtis autobusais, maudytis vandens parkuose, šokti (kol neuždraudžia) klubuose – ir užkrėsi kokį 80 pakeleivių. Jeigu tiki, kad jis yra, o jo kol kas vis nėra ir nėra – graušiesi, kad praleidai Kaziuką. Nes kol kas niekas iš tavo draugų dar nesivolioja ligoninės lovose, ir tavo seneliai vis tiek kada nors numirs. Visi vieną dieną mirsime. Gerai, kad nemirsime kitomis dienomis, o tik tą vieną.

Kažin, ar Paskaliui patiktų ir sveikatos ministras. Nes filosofui atrodytų, kad verta testuoti kaip galima daugiau žmonių. Nekalbant jau apie tai, kad jeigu nepirksi loterijos bilieto, tai ir neišloši, arba, jeigu neužmerksi meškerės, tai žuvys pačios pas tave į kiemą neateis ir į keptuvę nesulips.

Nekalbant apie nesąmones ir pigius juokelius, Paskalis pasakytų tą patį: jeigu tirsi gausybę žmonių, o jų tarpe bus labai daug nesergančių, tai sužinoję, kad jie neserga, jie pradės saugoti save ir saugotis kitų – sergančių, ir niekur neis iš namų. Bus tikras karantinas. Kiti – sužinoję, kad serga – pradės saugoti nesergančius ir taipogi karantinuosis. Kuo daugiau bus sužinojusių (žinančių, nesvarbu – taip ar ne), tuo mažiau jų bus gatvėse, ir virusas, neturėdamas ką valgyti ir pas ką šokinėti – numirs.

Bet žmonės juokiasi iš Paskalio. Ir ministras tai žino. Todėl jis ir netestuoja. Nes jis galvoja (gal ir teisingai, bet labai blogai apie žmones), kad tie žmonės – pasitestavę ir sužinoję, kad neserga – nebesisaugos, puls gerti, dainuoti, valkiotis gatvėmis ir užsikrės nuo visų likusių – sergančių. Kiti – sužinoję, kad serga – puls į depresiją, supsichuos, galvos, kad vis tiek, jei jau serga, tai jiems jūra iki kelienių, ir puls į gatves užkrėtinėti likusių sveikųjų.

Kitaip sakant, jeigu ministras galvoja, kad žmonės idiotai, tai jo metodika labai teisinga. Tegu tie piliečiai geriau nežino, tegu nesitestuoja, nes sužinoję – elgsis kaip laukiniai. Bet nežinodami, nes nesitestuodami – jie irgi gali elgtis visai panašiai: nežinodami, kad serga (neturėdami simptomų) ir galvodami, kad neserga – valkiosis po gatves, važinės autobusais, gamins maistą žmonėms į namus, darbuosis kasininkais maisto parduotuvėse ir gydytojais poliklinikose, vairuos „Barboras“ ir priskaldys malkų. Visai, kaip tie idiotai. O kiti, nežinodami, kad neserga – drebės, kiekvieną kartą sukosėję, manys, kad serga, laušis į poliklinikas, ten užsikrės, ir vėl – nežinodami, kad serga, vaikščios į svečius pas dar nesergančius draugus.

Tikėti Dievu verta, ir net apsimoka, sako Blezas Paskalis. Gali išlošti Dangaus karalystę. Testas – žinoma, kad negydo. Testas yra socialinė žinutė, pranešanti tau, kad dabar jau teks gyventi, bučiuotis, valgyti, švęsti, liūdėti ir melstis – kitaip. Ir tai yra nemaloniausia – gauti tokią žinutę. Ir mus nuo tos žinutės gali apsaugoti pats ministras. Nes nežinojimas ir idiotizmas yra smagu. Niekas nesupranta vienas kito geriau, kaip du – nieko nežinantys arba žinantys mažai – idiotai.

Kuo daugiau žinai, tuo tau sunkiau suprasti, kad nežinoti yra lengva, patogu, protinga ir gerai.