Dar praėjusiais metais Kremlius negalėjo atsidžiaugti draugystę su Pekinu sutvirtinsiančio 400 mlrd. dolerių vertės dujotiekio į Kiniją statyba ir jau planavo per Sibirą tiesti dar vieną energetinę jungtį su Vidurio imperija. Tačiau lėtėjančios Kinijos ekonomikos apsukos ir mažėjantys energijos poreikiai labai greitai privertė Pekiną persigalvoti dėl antrojo dujotiekio statybos.
Dvigalvis Rusijos erelis tuo pačiu metu dujotiekių diplomatiją aktyviai įgyvendinti bandė ir Vakarų fronte.
Dvigalvis Rusijos erelis tuo pačiu metu dujotiekių diplomatiją aktyviai įgyvendinti bandė ir Vakarų fronte. ES uždegus raudoną šviesą 40 mlrd. dolerių vertės Juodosios jūros dugnu turėjusiam eiti dujotiekiui „Pietų srautas“, Kremliaus strategai sumąstė rusiškų dujų srautu Senąjį žemyną apraizgyti pasitelkiant Turkijos teritoriją.
Maža to, „Trečiosios Romos“ vadovui viešint skolų krečiamoje stačiatikiškoje Graikijoje skambėjo pažadai apie „Turkiško srauto“ pratęsimą šios šalies teritorijoje. Iš Vakarų šalių malonės gyvenantys graikai pažadėjo už jį susimokėti vėliau, tačiau labai greitai debesys pakibo virš viso „Turkiško srauto“ projekto, kurio įgyvendinimas sustabdytas ne anksčiau kaip iki rudenį numatomų dvišalių Ankaros ir Maskvos derybų.
Nors nacionalistinę isteriją dažnai kurstantys Rusijos politikai savo piliečių mases ir bando įtikinti vietinės produkcijos kokybe ir ragina įrodyti savo patriotiškumą ją perkant, tačiau tokios šnekos, panašu, kad neveikia ne tik Vakarų, bet ir toli gražu ne aukščiausiu laisvės ir ekonominio gerbūviu lygiu garsėjančių visuomenių.
Galbūt išsigandę vienas po kito per aviacijos šventes krentančių rusiškų skraidymo aparatų arba tiesiog susipažinę su kelionėmis patogiais vakarietiškais laineriais, Irano ajatolos kol kas nesusidomėjo rusų intensyviai brukamais lėktuvais „Sukhoi Superjet“.
Pasaulinis tinklas egzistuoja net ir teokratinėje šiitų respublikoje, kurio politikai labai greitai galėjo išsiaiškinti, kad Rusijos aviacijos pažiba turėję tapti lėktuvai 2012 m. sudarė vos 8 proc. „Aeroflot“ lainerių parko, tačiau buvo atsakingi net už 40 proc. visų techninių gedimų, su kuriais tais metais susidūrė bendrovė.
Tačiau istorija su „Sukhoi“ lėktuvais yra tik viena iš Maskvai nemalonių sankcijų Iranui panaikinimo pasekmių.
Žinant tai nenuostabu, kad Iranas prieš keletą dienų verčiau nutarė milijardus dolerių išleisti pas „didijį šėtoną“ gaminamiems „Boeing“ ar europietiškiems „Airbus“.
Tačiau istorija su „Sukhoi“ lėktuvais yra tik viena iš Maskvai nemalonių sankcijų Iranui panaikinimo pasekmių. Vis garsiau kalbama apie tai, jog vėl į Vakarų rinkas sugrįšianti iranietiška nafta dar labiau numuš ir taip žemas juodojo aukso kainas.
Fantasmagoriškas vakarietiško maisto deginimo akcijas organizuojančiai Maskvai nebepavykstant savo žaliavų ir abejotina kokybe garsėjančių technikos gaminių parduoti nei Rytams, nei Vakarams, Rusija greitai privalės pasirinkti vieną iš dviejų – daryti skausmingas, nemalonias, bet šviesesnę ateitį užtikrinančias liberalias ekonomines reformas arba ir toliau svaičiojant apie ypatingą rusišką raidos kelią ignoruoti skurdo ir atsilikimo realybę.
Tiesa, Kremliui pasirinkus antrąjį variantą, gali tekti Rusijos himną priverstinai leisti ne tik Sočio paplūdimiuose, bet ir metro ar daugiabučių namų aikštelėse.
