Lukas Zadarackas: Pekino žingsniai gali suploninti ir lietuvių pinigines

Europiečių imperializmo ir kolonializmo epocha pasaulinį ekonomikos centrą kurį laiką buvo stumtelėjusi į Vakarus, tačiau kaip parodė pastaroji savaitė, Rytuose priimami sprendimai vėl daro milžinišką įtaką viso pasaulio ūkiniam gyvenimui. Kinijos ekonomikos apsukoms lėtėjant, o šalies centriniam bankui įvykdžius juanio infliaciją tris dienas iš eilės, sunerimti jau turėtų ne tik nuo žaliavų eksporto į šią šalį priklausančios valstybės, bet ir Lietuva. Kai kurių ekspertų valiutų karo pradžia pavadintas sprendimas devalvuoti juanį gali suduoti skaudų smūgį tolimesnėms mūsų šalies ekonomikos augimo viltims.
Lukas Zadarackas
Lukas Zadarackas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Nuo žaliavų pardavimo priklausančios valstybės pastaruoju metu ir taip išgyvena nelengviausius laikus. Štai apie 60 proc. Australijos eksporto į Kiniją sudaro geležies rūda, kurios kaina per pastaruosius metus sumažėjo per pusę.

Ištekliais turtinga Australija praturtėjo nuo Kinijos ekonomikos bumo ir po truputį pradėjo tapti žaliavine šalimi, kurioje visas dėmesys nukrypo į kasybos sektorių, o pramonė merdėti.

Štai apie 60 proc. Australijos eksporto į Kiniją sudaro geležies rūda, kurios kaina per pastaruosius metus sumažėjo per pusę.

Nenuostabu, kad pasaulio rinkose žaliavoms netekus apie pusės jų ankstesnės vertės, Australija susiduria su augančiu nedarbu ir lėtėjančiu ūkio augimu.

Tokios pačios problemos, tačiau turėsiančios skaudesnius padarinius, užgulė ir vieną iš besivystančių šalių lyderių Braziliją.

Pinganti geležies rūda ar nafta tikrai nėra tai, ko šiuo metu reikia milijardinio korupcijos skandalo, dviženklės infliacijos ir BVP traukimosi kamuojamai Lotynų Amerikos šaliai.

Brazilija gali pasiguosti tik tuo, kad nacionalinė valiuta realas nuo metų pradžios neteko daugiau negu penktadalio savo vertės ir taip padidino braziliškų prekių konkurencingumą užsienio rinkose.

Tačiau manyti, kad antrojoje pagal dydį pasaulio ekonomikoje priimami sprendimai jautrūs tik žaliavinės priklausomybės kamuojamoms šalims, būtų labai naivu.

Į Kinijos centrinio banko sprendimą devalvuoti juanį ypatingai jautriai sureagavo didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos bendrovių akcijos.

Į Kinijos centrinio banko sprendimą devalvuoti juanį ypatingai jautriai sureagavo didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos bendrovių akcijos.

Silpnesnis juanis išeis į naudą Kinijos gamintojams, nes atpigins jų eksportą, tačiau kartu ir apsunkins gyvenimą JAV bei Europos šalių eksportuotojams.

Vakarietiškų prekių kainų augimas ir taip krentant jų paklausai lėtėjančios Kinijos ekonomikos akivaizdoje nežada gerų žinių eksporto milžinei Vokietijai. Trečiadienį Vokietijos automobilių koncerno „BMW“, kuris 2014 m. 19 proc. savo pajamų gavo Kinijoje, akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje vienu metu buvo nusmukusios net 3,7 proc.

Po juanio devalvacijos daugiau negu 5 proc. sumažėjo ir Prancūzijos prabangos prekių gamintojo „Louis Vuitton“ bei JAV technologijų kompanijos „Apple“ akcijos.

Vakarų šalių verslininkai ir analitikai nerimauja dėl Kinijos ekonominės sveikatos ir mano, kad Pekinas savo problemas nori permesti ant kitų šalių pečių per prievartą stimuliuodamas eksportą.

Tai, kad kinai pirks mažiau vokiškų automobilių ir prancūziškų rankinių, greitai gali pajusti ir Lietuvos ūkis. Vokietija yra viena iš svarbiausių mūsų šalies prekybos partnerių ir ES ekonomikos ašis, todėl tenykščio ūkio būklė lems ir lietuvių piniginių storį. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų