Ir sumokėti taip nevaikiškai, oriai, žinote, na, kaip „ten“, Vakaruose. Kad ir mes taip gyventume, kaip ten. Dirbti kaip „ten“, elgtis kaip „ten“? Uoj, na, ką jūs, tokie dalykai ne mums, tokie dalykai tik silpniems, kitaip tariant – tik tiems durniams vakariečiams!
Buvo laikai, kai aš važinėjau po lietuviškas mokyklas. Na, aš vis dar tikiu, kad labai labai norint, dar kažką galima pakeisti. Tai va, ir važinėjau po tas mokyklas, matydama prasmę. Juoba – tuo metu mano pačios dukra buvo gimnazistė, tai ir pati nebuvau nutolusi nuo moksleiviškų supratimų, kurių gal ir reikia turėti, kad galėtum suvokti, koks yra tas moksleivis.
