Taigi tikėtina, kad aukštos maisto kainos ir toliau gali reikšmingai prisidėti prie vartojimo kainų infliacijos ypač sparčiai augančiose ekonomikose. Dėl ilgalaikės sausros šį pavasarį dalis Europos ūkininkų, tikėtina, patyrė nepataisomą žalą. Panašaus pobūdžio nepalankūs klimatiniai šokai vyko ir JAV bei Kinijoje.
Kai kurių analitikų vertinimu, pastarieji ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai išsiskiria tuo, kad vyksta tuo pačiu laiku įvairiuose žemynuose, ir tai neabejotinai turės neigiamą įtaką maisto kainų tendencijoms ir šiemet. Be nepalankių oro sąlygų aukštos/augančios naftos kainos taip pat yra svarus veiksnys, lemiantis kylančias maisto kainų tendencijas. Naftos produktai žemės ūkio produktų kainas augina dviem būdais: pirma – per kylančias trąšų kainas, antra – per didėjančias išlaidas, t.y. brangstančius degalus.
Teigiami veiksniai – trumpalaikio poveikio
Naftos produktai žemės ūkio produktų kainas augina dviem būdais: per kylančias trąšų kainas ir per brangstančius degalus.Pastaruoju metu galima išskirti ir kai kuriuos teigiamus maisto kainų atžvilgiu veiksnius: dėl neramumų Šiaurės Afrikoje mažėja kviečių suvartojimas regione, o dėl e.coli bakterijos sukeltos krizės drastiškai sumažėjo daržovių paklausa, atitinkamai ir jų kainos. Tačiau pastarųjų veiksnių poveikis turi daugiau trumpalaikį poveikį ir neturės įtakos ilgalaikėms tendencijoms.
Taigi, šiandien yra akivaizdi rizika, kad maisto infliacija gali tęstis ilgiau nei prognozuoja dauguma analitikų. Stabilių maisto kainų užtikrinimo strategija bus viena iš pagrindinių ir ateinančio G20 lyderių susitikimo dienotvarkėje. Europos lyderiai turės nemažai nuveikti galvodami, kaip įgyvendinti stabilų žemės ūkio produktų gamybos didinimą. Tačiau vargu ar tai įmanoma pasiekti per trumpą laikotarpį.
Globalus maisto produktų brangimas didins infliaciją ir Lietuvoje – mes prognozuojame Vartotojų kainų indekso paspartėjimą iki 4,6 proc. šiais metais ir sulėtėjimą iki 3,2 proc. 2012 m. bei 2,8 proc. 2013 m.