10 09

Mantas Dubauskas. Kas po rinkimų laukia „Igničio“ ir Lietuvos pašto?

Nelengva valstybės ar savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms po rinkimų. Kad ir kokius finansinius rezultatus jos demonstruotų, tai negarantuoja joms ramaus gyvenimo. Juolab kad įmonių uždirbamas pelnas – toli gražu ne svarbiausias rodiklis politikams.
Mantas Dubauskas, Ignitis ir Lietuvos pašto logotipai. 15min montažas
Mantas Dubauskas, Ignitis ir Lietuvos pašto logotipai. 15min montažas

Politikų kišimasis į valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklą nėra tik Lietuvos nacionalinis sportas. Ši šaka populiari ir kitose valstybėse.

Pavyzdžiui, prieš penkerius metus Pietų Korėjoje atliktas tyrimas parodė, kad rinkimų metais VVĮ vadovų kaitos tikimybė išauga dvigubai. Bet kuriuo kitu laiku ši tikimybė siekia apie 25 procentus, o rinkimų metais – daugiau nei 50.

Pietų Korėjoje valstybei priklausančių bendrovių vadovų kėdės po rinkimų pradėdavo braškėti nepriklausomai nuo finansinių rezultatų. Net jei dirbdavo taip pat sėkmingai, kaip ir kitu metu, vadovai po rinkimų būdavo keičiami dažniau.

Nereikia dairytis taip toli. Kaimyninėje Varšuvoje po praėjusiais metais įvykusių parlamento rinkimų pasikeitė daugiau nei 60 procentų didelių VVĮ vadovų. Ir tai vis tiek nebuvo toks drastiškas pokytis, koks įvyko 2015-aisiais, kai į valdžią atėjo „Teisė ir teisingumas“. Tada pakeisti visi svarbiausi vadovai.

Lietuvoje politiniam bangavimui mažiau atsparūs savivaldybių valdomų įmonių vadovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis