Politikų kišimasis į valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklą nėra tik Lietuvos nacionalinis sportas. Ši šaka populiari ir kitose valstybėse.
Pavyzdžiui, prieš penkerius metus Pietų Korėjoje atliktas tyrimas parodė, kad rinkimų metais VVĮ vadovų kaitos tikimybė išauga dvigubai. Bet kuriuo kitu laiku ši tikimybė siekia apie 25 procentus, o rinkimų metais – daugiau nei 50.
Pietų Korėjoje valstybei priklausančių bendrovių vadovų kėdės po rinkimų pradėdavo braškėti nepriklausomai nuo finansinių rezultatų. Net jei dirbdavo taip pat sėkmingai, kaip ir kitu metu, vadovai po rinkimų būdavo keičiami dažniau.
Nereikia dairytis taip toli. Kaimyninėje Varšuvoje po praėjusiais metais įvykusių parlamento rinkimų pasikeitė daugiau nei 60 procentų didelių VVĮ vadovų. Ir tai vis tiek nebuvo toks drastiškas pokytis, koks įvyko 2015-aisiais, kai į valdžią atėjo „Teisė ir teisingumas“. Tada pakeisti visi svarbiausi vadovai.
Lietuvoje politiniam bangavimui mažiau atsparūs savivaldybių valdomų įmonių vadovai.