Reputacija visų pirma yra pasitikėjimas. Jis kuriamas ir stiprinamas metų metais. Verslas savo veiksmais turi nuolat įrodinėti, kad darbai atitinka pažadus. Tuo tarpu išbarstyti pasitikėjimą galima per vieną dieną, jei tik paaiškėja, kad įmonės vadovai elgėsi nesąžiningai. Finansų sektoriuje pasitikėjimas, taigi ir reputacija, yra aukso vertės.
Tiksliai išmatuoti reputacinę žalą gana sudėtinga. Tačiau ji visuomet yra didesnė, nei tiesioginė su nesąžiningu elgesiu susijusi finansinė įtaka. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai rodo, kad į korupciją įsivėlusių įmonių patirta reputacinė žala būdavo 4,5 karto didesnė, nei tiesiogiai su skandalu susijusios išlaidos.
Į tiesioginę žalą įskaičiuotos baudos, teisinės išlaidos. Kitaip tariant, tai pinigai, kuriuos bendrovė turėdavo papildomai išleisti dėl savo nesąžiningos veiklos. Visa kita būdavo „rinkos bausmė“. Bendrovės akcijų kaina sumažėdavo penkeriopai, palyginti su išlaidomis, atsiradusiomis dėl skandalo. Bendrovės vertę smukdydavo abejonės, ar vieną kartą apsimelavę kompanijos vadovai tiesą sako kitose srityse.
Todėl ir „BaltCap“ skandalo žala neapsiribos tik Š.Stepukonio pradangintais 30 mln. eurų. Pažiūrėkime, kokiomis šešiomis kryptimis taškėsi ventiliatorius ir kokią įtaką tai padarė.
1. Žala „BaltCap“ ir projektams. Fondas bei jo valdomos įmonės prarado 30 mln. eurų. Suma dar gali būti tikslinama ir veikiausiai – į didesnę pusę. Tačiau tai dar ne viskas.
