Šio komentaro pavadinime suformuluotas klausimas susijęs su tuo pačiu – valdančiosios daugumos lyderio požiūriu į Kremliaus vykdomą agresiją prieš Vakarus. Ir būtent todėl aktualu dar kartą reikalauti atsakymų dėl R.Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ verslo ryšių su Rusija. Šį kartą – su bendrove „PhosAgro“ bei V.Putinui artimais jos akcininkais, galbūt net tiesiogiai prisidedančiais prie minėtos agresijos.
Bet pradėkime nuo pradžių. Kai šių metų sausį JAV paskelbė vadinamąjį „Kremliaus sąrašą“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis pareiškė nematantis pagrindo jam priklausančiam „Agrokoncernui“ nutraukti ryšius su Kremliui artimo verslininko M.Kantoro įmone „Acron“. Nors „Kremliaus sąraše“ atsidūrė ir „PhosAgro“ pagrindinis akcininkas A.Gurjevas, žurnalistai apie „PhosAgro“ neklausinėjo, todėl R.Karbauskis ir neatsakinėjo. Tačiau bendrą jo atsakymą verta pacituoti dar kartą.
„Bet kuri Lietuvos įmonė, Europos Sąjungos įmonė ar pasaulio įmonė, jeigu bus sankcijos pritaikytos vienai ar kitai Rusijos įmonei, jos iš tos įmonės importuoti nieko negalės. Tai yra visiškai akivaizdu ir visos įmonės – ar jos būtų susijusios su manimi, ar ne – bet kokiu atveju to daryti negalės“, – „InfoTV“ aiškino R.Karbauskis.
Taigi, „Agrokoncerno“ savininkas, panašu, yra įsitikinęs, kad reikia laukti tarptautinių sankcijų įvedimo, o kol jų nėra, ko gero, galima ir su velniu obuoliauti. Kiek kitaip mano tiesioginę Rusijos agresiją patirianti Ukraina. Šių metų gegužę į Kijevo įvestų sankcijų Rusijai sąrašą įtraukta ir pagrindinė „PhosAgro“ gamykla „Apatit“, iš kurios trąšas perka ir „Agrokoncernas“. Prie „Apatit“ dar grįšiu kiek vėliau, tačiau kol kas svarbu, jog Ukraina parodė, jog tarptautinių sankcijų laukti nebūtina – Rusijos agresiją galima stabdyti ir savomis rankomis.
Taigi, „Agrokoncerno“ savininkas, panašu, yra įsitikinęs, kad reikia laukti tarptautinių sankcijų įvedimo, o kol jų nėra, ko gero, galima ir su velniu obuoliauti.
Tiesa, reikia pripažinti, kad Kijeve yra teigiančių, kad sankcijos Rusijos trąšų gamintojams yra susiję ne tiek su Kremliaus agresija, kiek su protekcionistinėmis priemonėmis, siekiant pagelbėti kai kurių Ukrainos oligarchų verslui. Tačiau tai jau pačių ukrainiečių ginčai ir problemos. Mums svarbiau iš tiesų atidžiau pažvelgti į „PhosAgro“ imperiją, jos akcininkus ir tai, kaip jie tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie V.Putino politikos įgyvendinimo.
Toks žvilgsnis padės ne tik dar kartą įvertinti R,Karbauskio verslo ryšius, bet ir apskritai geriau suprasti, kaip veikia V.Putino mafijos režimas. Kokią grėsmę kelia ne vien šios šalies specialiosios tarnybos, bet ir oligarchai. Kiek daug priešiškos įtakos mechanizmų mes nepastebime, kai bandome „atskirti verslą nuo politikos“.
Kad visa tai suprastume, reikia dar kartą įsiklausyti į tai, ką viešai liudija ne bet kas, o vieno pagrindinių „PhosAgro“ akcininkų, valdančio beveik penktadalį šios verslo imperijos akcijų, V.Litvinenkos dukra O.Litvinenko. Beje, ji ne vien liudija. Gegužės pabaigoje O.Litvinenko taip pat viešai kreipėsi į Didžiosios Britanijos pareigūnus, ragindama juos niekuomet neišduoti vizų pagrindiniams „PhosAgro“ akcininkams – jau minėtam „Kremliaus sąrašo“ veikėjui A.Gurjevui, dar vienam stambiam akcininkui I.Antošinui bei savo tėvui.
Kodėl visa tai svarbu Lietuvai ir kaip su tuo susijęs R.Karbauskis? Ogi O.Litvinenko tvirtina, jog asmeniškai žino, kad visa ši R.Karbauskio verslo partnerių trijulė yra prisidėjusi tiek prie V.Putino „trolių fabriko“ kūrimo, tiek prie jo finansavimo. Ir žino tai O.Litvinenko ne iš nuogirdų, o todėl, kad pati tėvo pavedimu prie to taip pat prisidėjo.
Maža to, O.Litvinenko pasakoja, kad su šiuo projektu buvo susijęs ir tūlas V.Drinkmanas, kuris šiais metais JAV buvo nuteistas už neteisėtą 160 milijonų kredito kortelių duomenų pasisavinimą. Žala dėl šios nusikalstamos veiklos siekia taip pat šimtus milijonų dolerių. V.Drinkmano ir kito šios bylos kaltinamojo D.Smilianeco sąsajas su „trolių fabriku“ patvirtina ir kiti šaltiniai.
Rusijos oligarchai Vakaruose ne tik daro verslą – jie perka ir įtaką Kremliaus naudai, užsiima kita ardomąja veikla.
Štai su kokiais verslo partneriais Rusijoje galimai susijęs R.Karbauskio verslas. Tai, žinoma, nereiškia, kad Lietuvos valdančiosios partijos lyderį galima kaltinti tiesiogiai prisidėjus prie V.Putino „trolių fabriko“ finansavimo ar bet kokios kitos abejonių keliančios „PhosAgro“ veiklos, apie kurią rašiau praėjusį kartą.
Tačiau moralinis klausimas, ar verslas su veikėjais, kurie galimai susiję net su V.Putino „trolių fabriko“ finansavimu, nereiškia, kad netiesiogiai prie to finansavimo prisideda ir „PhosAgro“ partneriai, mano įsitikinimu, yra teisėtas ir pagrįstas. Juk „trolių fabrikui“ finansuoti galimai naudojamas „PhosAgro“ pelnas, gautas iš sandorių su tokiais partneriais. Taigi, tikėtina, ir iš pelno, gauto iš sandorių su „Agrokoncernu“.
Tiesa, R.Karbauskis formaliai yra nusišalinęs nuo „Agrokoncerno“ valdymo. O dabartiniai jo vadovai bando teisintis, kad jie nežinojo, jog V.Litvinenka yra „PhosAgro“ akcininkas, šios bendrovės produkcija esą sudaro tik menką dalį „Agrokoncerno“ asortimento bei generuoja nedidelę dalį pajamų. Be to, esą „Agrokoncernas“ yra ne vienintelis prekiaujantis „PhosAgro“ trąšomis Lietuvoje.
Tačiau R.Karbauskis ir toliau lieka vienintelis „Agrokoncerno“ akcininkas ir naudos gavėjas. O Rusijos oligarchų prekyba su politikui priklausančia bendrove tikrai negali būti lyginama su bet kokiu kitu verslu.
Negali dėl vienos paprastos priežasties. Rusijos oligarchai Vakaruose ne tik daro verslą – jie perka ir įtaką Kremliaus naudai, užsiima kita ardomąja veikla. Juk turbūt ne veltui tarp tų, kam jau pateikti oficialūs kaltinimai dėl kišimosi į JAV rinkimus, yra ir su tuo pačiu V.Putino „trolių fabriku“ siejamas oligarchas J.Prigožinas. O sankcijos dėl kišimosi pateiktos dar septyniems oligarchams. Su vienu jų – V.Vekselbergu – susijusi JAV bendrovė dabar priversta aiškintis dėl įtartinų finansinių pervedimų asmeniniam D.Trumpo advokatui M.Cohenui.
Tačiau grįžkim prie „PhosAgro“. Mat ši bendrovė gali būti įsivėlusi bent į vieną viešai žinomą įtakos pirkimo Vakaruose atvejį. Buvusi Bulgarijos užsienio reikalų ministrė, o vėliau UNESCO vadovė I.Bokova kėlė daug įtarimų dėl galimos korupcijos. Jos vyras K.Mitrevas sietas net su vadinamuoju „Azerbaidžano laundromato“ skandalu. Įtarimai I.Bokovą persekiojo ir užimant UNESCO vadovės postą. Šiuo laikotarpiu ne visai suprantamas buvo ir jos itin aktyvus bendradarbiavimas su „PhosAgro“. O, vos pasitraukusi iš UNESCO, I.Bokova paskirta „PhosAgro“ direktorių tarybos nare.
„PhosAgro“ čiuptuvai tiesiasi ir į Latviją. Neseniai šioje šalyje kilo skandalas. Mat įtarta, kad dabartinis už strateginio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą atsakingos įmonės „Eiropas Dzelzceļa līnijas“ vadovas A.Linužis, kai dar neužėmė šio posto, galimai pervedinėjo pinigus į ofšorinę sąskaitą, kuri priklauso „PhosAgro“ pagrindiniams akcininkams.
Juk „trolių fabrikui“ finansuoti galimai naudojamas „PhosAgro“ pelnas, gautas iš sandorių su tokiais partneriais. Taigi, tikėtina, ir iš pelno, gauto iš sandorių su „Agrokoncernu“.
Tad ar tikrai yra pagrindo tikėti, kad „PhosAgro“ rūpi tik verslas, o ne priešiškos Kremliaus įtakos plėtimas Vakaruose? Ar yra pagrindo manyti, kad prie Kremliaus „trolių fabriko“ ištakų galimai stovėję asmenys, kurie, tikėtina, susiję ir su politinės įtakos pirkimu kitose šalyse, Lietuvoje jos pirkti nebando? Maža to, A.Gurjevas susijęs su „Jukos“ užgrobimu, su „PhosAgro“ susijusi įmonė viešai sieta su milžinišku korupcijos skandalu Vakaruose.
Tad ar tikrai tik sutapimas, kad toks Rusijos verslas tapo Lietuvos valdančiosios partijos lyderio partneriais?
Praėjusį kartą klausiau, ar galima lietuvių liaudies išmintį „pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu“ pritaikyti apie skaidrumą postringaujančiam R.Karbauskiui ir paklausti, ką jo verslo santykiai su aukščiau išvardytais veikėjais sako apie patį valdančiosios partijos lyderį? Tačiau dabar jau manau, kad vien to klausti nepakanka.
Visa tai – su nacionaliniu saugumu tiesiogiai susiję klausimai. Todėl ir užduoti juos privalu ne vien R.Karbauskiui, bet ir visiems politikams Lietuvoje. Juk išvardyta vieša informacija apie „PhosAgro“, mano manymu, suteikia pagrindą, Ukrainos pavyzdžiu, bent jau pradėti diskusiją dėl šios bendrovės bei jos savininkų įtraukimo į kokį nors Lietuvos sankcijų sąrašą.
Bet ir tai dar ne viskas. Kyla ir dar vienas klausimas dėl dabartinės valdančiosios daugumos ir premjero S.Skvernelio nenoro reaguoti į viešai iškeltas abejones dėl galimų G.Žiemelio verslo ryšių su Rusijos karo pramone. Tiksliau dėl to, ar tas nenoras negali būti susijęs su galimais R.Karbauskio „Agrokoncerno“ ryšiais šioje šalyje.
Ar tikrai tik sutapimas, kad G.Žiemelio verslas Rusijoje, be kitų, yra siejamas su šios šalies prekybos ir pramonės ministru D.Manturovu, o pats šis ministras yra viešai viešai vadinamas „PhosAgro“ ir ypač A.Gurjevo lobistu? Beje, D.Manturovas net oficialiai yra buvęs jau minėtos „PhosAgro“ priklausančios bendrovės „Apatit“ direktorių tarybos pirmininkas.
Ar visi šie klausimai neverti kokios nors specialiosios komisijos tyrimo?
Marius Laurinavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
