Šį kartą brangiai sumokėti už bandymą nuslėpti ryšius su Rusijos ambasadoriumi S.Kisliaku teko D.Trumpo generaliniu prokuroru paskirtam vienam artimiausių prezidento rėmėjų ir sąjungininkų J.Sessionsui. Tiesa, šis politikas iš posto nepasitraukė, bet buvo priverstas paskelbti, kad nusišalina nuo visų tyrimų dėl galimų D.Trumpo ir jo komandos ryšių su Rusija priežiūros.
Ši žinia reiškia ne tik tai, kad JAV slaptosios tarnybos laimėjo jau antrąjį mūšį prieš prezidentą ir jo komandą, bet ir tai, kad jos pasiryžusios iki galo išsiaiškinti galimus D.Trumpo ryšius su Maskva. O kartu bando iš anksto užsitikrinti, jog D.Trumpo komanda negalėtų tam sutrukdyti.
Be J.Sessionso nusišalinimo, būtina paminėti ir nedelsiant išviešintą žinią apie Baltųjų rūmų bandymą įkalbėti Federalinį tyrimų biurą paneigti žiniasklaidos pranešimus, jog slaptosios tarnybos turi informacijos apie D.Trumpo komandos ryšius su Rusijos atstovais rinkimų kampanijos metu. Toks išviešinimas – tai dar vienas įspėjimas D.Trumpui ir jo komandai, kad trukdyti tyrimui niekas neleis, kaip ir nesiruošiama dangstyti šalies vadovo, jei bet kokie netinkami ryšiai bus atskleisti.
Tikėtina, kad D.Trumpas arba jo rėmėjai ne vien žodžiais ir iki galo sieks tyrimo, kas ir kaip jį sekė, o kartu ir kas viešina jau dviejų aukų jo komandoje pareikalavusią informaciją.
Tiesa, D.Trumpas pasiduoti taip pat neketina. Jau po M.Flynno atsistatydinimo jis kartu su šalininkais užsimojo pareikalauti slaptųjų tarnybų atsakomybės už nuolatinius informacijos nutekinimus žiniasklaidai. Po J.Sessionso nusišalinimo nuo galimų D.Trumpo ir jo komandos ryšių su Rusija tyrimų priežiūros prezidentas, ne tik, pasak pranešimų, akivaizdžiai įsiuto, bet ir pradėjo naują puolimą.
Iš pradžių jis savo stiliumi užsipuolė Demokratų partijos lyderę Atstovų rūmuose N.Pelosi, kuri buvo viešai pareiškusi, kad niekuomet nesusitiko su S.Kisliaku. D.Trumpas paskelbė nuotrauką, kurioje N.Pelosi 2010 metais susitiko su tuomečiu Rusijos prezidentu D.Medvedevu, o susitikime, kaip akivaizdžiai matyti, dalyvavo ir dabartinis Rusijos ambasadorius JAV.
Kitu D.Trumpo taikiniu tapo Senato mažumos lyderis, kitas demokratas ir aršus D.Trumpo ryšių su Rusija tyrimo Senate šalininkas Ch.Schumeris. Pasirodo, jis 2003 metais Niujorke buvo susitikęs su pačiu V.Putinu ir viešai kartu valgė spurgas su kava.
Paskelbęs abi šias nuotraukas, D.Trumpas viešai pareikalavo skubaus tyrimo dėl N.Pelosi ir Ch.Schumerio ryšių su Rusija. Nors tai gali atrodyti, kaip desperatiškas D.Trumpo bandymas gintis pasitelkus argumentą „jūs patys tokie“, bet gynybos strategija yra daug subtilesnė. Tai tarsi bandymas akcentuoti, jog visos kalbos apie D.Trumpo galimus ryšius su Rusija remiasi vien susitikimais su ambasadoriumi S.Kisliaku. O juk susitikinėti su Rusijos ambasadoriumi – joks ne nusikaltimas.
Vienintelis dalykas, dėl ko paslydo tiek M.Flynnas, tiek J.Sessionsas – bandymas neigti tokį bendravimą arba jo turinį. Tačiau tam ir paskelbta N.Pelosi nuotrauka su S.Kisliaku. Juk ji irgi neigė bendravusi su šiuo diplomatu. Pamiršo, nes susitiko ne su juo, bet su D.Medvedevu? Bet gal M.Flynnas ir J.Sessionsas irgi pamiršo. Kai D.Trumpą remianti žiniasklaida šias žinias pateikia atitinkamoje šviesoje, galima manyti, kad bent jau savo rėmėjų gretose D.Trumpas informacinio karo nepralaimi. O juk šalia visų tyrimų, kad ir kokie rimti jie būtų, yra ir visuomenės nuomonė, kuri politiko rankose taip pat gali tapti ginklu arba būti panaudota, kaip ginklas prieš jį.
Be to, D.Trumpas pradėjo ir dar vieną puolimą. Bandydamas tiesti paraleles su garsiąja „Watergate“ byla, dėl kurios teko atsistatydinti prezidentui R.Nixonui, dabartinis JAV vadovas viešai metė skandalingus kaltinimus savo pirmtakui B.Obamai. Esą pastarojo įsakymu buvo sekama ir įrašinėjama viskas, kas vyko D.Trumpo komandos būstine po laimėtų rinkimų tapusiame jo viešbutyje Niujorke.
Tokie kaltinimai kažin ar gali būti nuleisti negirdomis. Tikėtina, kad D.Trumpas arba jo rėmėjai ne vien žodžiais ir iki galo sieks tyrimo, kas ir kaip jį sekė, o tuo pačiu, kas viešina jau dviejų aukų jo komandoje pareikalavusią informaciją. Žinių, kad kažkoks sekimas iš tiesų buvo, yra pasirodę jau gerokai anksčiau negu apie tai prabilo D.Trumpas. Todėl tai gali virsti tikrai dramatišku nauju šios istorijos puslapiu.
Tiesa, D.Trumpo priešininkai suskubo pareikšti, kad taip prezidentas galbūt įstūmė save į spąstus, nes jeigu sekama iš tiesų buvo, sankciją tam galėjo duoti tikrai ne B.Obama, o tik specialus teismas. Ir niekas neabejoja, kad jei tokia sankcija buvo duota, vadinasi, specialiosios tarnybos turėjo pateikti teismui tikrai svarios informacijos apie D.Trumpo komandos ryšius su Rusija.
Tačiau visai tikėtina, kad D.Trumpas įsitikinęs, jog nieko, kas galėtų jam pakenkti labiau negu dabartinis nuoseklus tam tikrų jo komandos narių „skandinimas“ remiantis minėto sekimo metu surinkta informacija, specialiosios tarnybos neturi. Tokiu atveju jam tikrai būtų naudinga pačiam eskaluoti situaciją, kad kuo greičiau ji pasiektų kulminaciją. O tuomet jau galima būtų pereiti į kontrpuolimą.
Todėl tikrai galima teigti, jog intriga, kas laimės šį karą Vašingtone, ir toliau išlieka, nepaisant to, kad kol kas iniciatyva akivaizdžiai priklauso slaptosioms tarnyboms.
Beje, Baltiesiems rūmams jau teko pripažinti, jog su Rusijos ambasadoriumi viešai neskelbto susitikimo metu kartu su jau atsistatydinusiu buvusiu D.Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais M.Flynnu susitiko ir JAV prezidento patarėju paskirtas jo žentas J.Kushneris. Todėl galima teigti, kad net ši „priverstinio apsivalymo“ kampanija dar nebūtinai baigta, o spaudimas pačiam D.Trumpui toliau didėja.
Tačiau kodėl visa ši, regis, vidinė JAV drama iš tiesų svarbi Lietuvai? Ne tik todėl, kad tai, kas vyksta galingiausioje pasaulio valstybėje, šiame globaliame pasaulyje galų gale vienaip ar kitaip atsiliepia ir mūsų šaliai. Ir ne tik todėl, kad D.Trumpo ir jo komandos galimų ryšių su Rusija patvirtinimas arba paneigimas gali turėti tiesioginės įtakos Lietuvos saugumui – tiek JAV įsipareigojimams, tiek ir galimiems agresyviems Rusijos ketinimams.
Šis karas didelę įtaką Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tikslams daro jau dabar. Sunku spręsti, ar dėl to, kad nori atsikratyti net „prorusiškumo“ šešėlio, bet D.Trumpas pastaruoju metu į savo komandą kviečiasi geriausiai Rusijos grėsmę suprantančius pareigūnus, kokių tik JAV galima iš viso tikėtis.
Net Rusijos informacinio karo mašinos, televizijos RT naudai padirbėti nesigėdijusį M.Flynną patarėjo nacionalinio saugumo klausimais poste pakeitė generolas H.R.McMasteris. Šio generolo ne kartą teko klausytis, o kartą pasitaikė proga net, nors ir trumpai, padiskutuoti apie Rusijos keliamas grėsmes, todėl galiu asmeniškai paliudyti, jog H.R.McMasterio supratimas apie šias grėsmes ne ką skiriasi nuo mūsų supratimo Lietuvoje ar kitose Rusijos pašonėje esančiose šalyse.
Be to, pranešta, kad Baltųjų rūmų vyresniąja direktore Rusijos reikalams turėtų būti paskirta arši V.Putino kritikė, buvusi Nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūnė, o dabar Brookings instituto analitikė Fiona Hill.
Nereikia pamiršti ir gynybos sekretoriaus J.Mattiso. Be to, sklando gandai, kad šalia jau minėtų asmenų D.Trumpo administracijoje gali atsirasti ir ne vienas tikru Lietuvos draugu galimas vadinti pareigūnas.
Tiesa, per daug džiūgauti ir galvoti, kad būtent jie, o ne D.Trumpas pagal savo supratimą, kurį ne kartą yra dėstęs rinkimų kampanijos metu, arba vyriausiasis Baltųjų rūmų strategas S.Bannonas, taip pat neslepiantis simpatijų V.Putinui, formuos JAV politiką Rusijos atžvilgiu, dar gerokai per anksti.
Tai gali būti tik D.Trumpo gynybos nuo kaltinimų ryšiais su Rusija taktika – savotiška pauzė, kuri bet kada gali būti pakeista rinkimų kampanijos teiginiais paremta politika. Ypač, kai D.Trumpas kol kas nė žodžiu tų teiginių neišsižadėjo.
Net ir tariama Rusijos bei JAV santykių „medaus mėnesio pabaiga“, kai D.Trumpo administracijos pareigūnai keletą kartų griežtai prabilo apie Rusiją, o sankcijos kol kas liko neatšauktos, gali reikšti visai ne tai, kas gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia, tai gali būti tik D.Trumpo gynybos nuo kaltinimų ryšiais su Rusija taktika – savotiška pauzė, kuri bet kada gali būti pakeista rinkimų kampanijos teiginiais paremta politika. Ypač, kai D.Trumpas kol kas nė žodžiu tų teiginių neišsižadėjo.
Be to, ir svarbiausi D.Trumpo ryšiai su Rusija gali būti ne tie, apie kuriuos kalbama, o įgyti bendro verslo ir kitais panašiais būdais. Rusija tikrai moka išnaudoti tokius ryšius, nors įrodyti kokius nors netinkamus santykius tokiais atvejais labai sunku.
Žodžiu, nuspėti, kokios JAV politikos galima laukti ateityje ir toliau labai sunku. Kaip ir tai, kuo baigsis minėtas karas Vašingtone. Tačiau besiklostanti padėtis suteikia galimybių Lietuvai aktyviai veikti – bandyti išnaudoti jau minėtų V.Putino politikos priešininkų D.Trumpo administracijoje teikiamas galimybes, ieškoti naujų draugų, demonstruoti aktyvumą atsižvelgiant į JAV politikos prioritetus. Būtent taip, padedant bendraminčiams D.Trumpo administracijoje, galima tikėtis atkreipti dėmesį ir į mūsų poreikius.
Kaip neseniai Seime vykusioje konferencijoje teisingai pastebėjo saugumo ekspertas iš JAV S.Gardineris, Baltijos šalių saugumo nėra tarp dešimties svarbiausių naujosios JAV prezidento administracijos darbotvarkės klausimų. Tačiau karas Vašingtone, kaip minėta, suteikia naujų galimybių Lietuvai bent jau pabandyti tai pakeisti. Taigi, daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių aktyvumo, pasiryžimo iš tiesų investuoti į santykius su JAV, ko vis dar trūksta.
Kita vertus, šis karas atveria ir naujas grėsmes ar bent jau iššūkius. Pirmiausia, tvyrantis chaosas – ne pati geriausia terpė nuosekliam darbui. Net naujosios administracijos formavimo pabaigos dar nematyti, todėl net ir megzti naujus ryšius ar bandyti pasinaudoti jau esamais – tikras iššūkis.
Antra, tokio karo fone Baltijos šalių saugumas natūraliai dar labiau iškrenta iš JAV administracijos prioritetų sąrašo, todėl pastangų net ir pristatyti mūsų interesus reikės dar daugiau.
Ir tikrai nereikėtų apsigauti dėl viceprezidento M.Pence‘o bei kitų pareigūnų patikinimų, kad niekas nesikeičia. Kol kas paprasčiausiai net neaišku, kas iš tiesų formuos JAV politiką mums rūpimais klausimais. Tai, kad net gynybos sekretoriaus J.Mattiso, kurio įtaka esą vis auga, įgaliojimai turi aiškias ribas, rodo pranešimai, kad Baltieji rūmai bando užblokuoti J.Mattisso pasirinkimą viena savo pavaduotojų skirti buvusią ambasadorę Egipte A.Patterson. Mat ši neatitiko D.Trumpo deklaruojamos politikos musulmonų atžvilgiu. O juk J.Mattisas viešai teigė, kad savo komandą rinksis pats ir tik pats.
Be to, ir Rusija tikrai trina rankas dėl tokio karo ir tokio chaoso. Juk tai mažų mažiausiai silpnina Ameriką, o galbūt net gali sudaryti įspūdį, kad D.Trumpas – silpnas ir pažeidžiamas. O tokiais atvejais, ypač jei D.Trumpo ryšiai su Rusija iš tiesų nėra tokie, apie kokius galima buvo įtarti, Kremliui dažnai kyla noras išbandyti silpną priešininką mūšyje. Kad ir koks tas mūšis būtų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: Karas Vašingtone – pirmoji auka netaps paskutine?
Marius Laurinavičius yra Hudsono instituto Vašingtone analitikas
