Nutekinta informacija, kad D.Trumpas iš FTB vadovo reikalavo ne tik asmeninio lojalumo. Jis esą prašė ir nutraukti tyrimą buvusio patarėjo nacionalinio saugumo klausimais M.Flynno atžvilgiu. O J.Comey aprašė šį prašymą ataskaitoje, kurią sudarė po susitikimo su D.Trumpu ir kurios detalės dabar paskelbtos viešai. Jei tai būtų tiesa, kvepia trukdymu teisingumui.
Paskelbta, kad D.Trumpas esą žinojo ir tai, kad M.Flynno veikla susidomėjo teisėsauga – dėl pagal įstatymų reikalavimus neatskleistos 0,5 milijono dolerių vertės lobistinės veiklos Turkijos naudai. Tačiau JAV vadovas, neatsižvelgdamas į tokią informaciją, nusprendė skirti jį patarėju nacionalinio saugumo klausimais. M.Flynno pastangomis esą buvo atidėtas kurdų apginklavimo puolimui prieš „Islamo valstybės“ teroristus planas, kuriam priešinosi Turkija.
Tampa akivaizdu, kad iš naujo įsiliepsnojusio karo taikiniu tampa jau ne vien D.Trumpo aplinka, bet ir pats prezidentas.
Jei tai būtų tiesa, „pirmiausia Amerika“ politiką deklaruojantis D.Trumpas pasirodytų po savo sparnu glaudžiąs ne tik teisėsaugos susidomėjimo sulaukusius, bet ir atvirai užsienio valstybių interesams dirbančius asmenis.
Maža to, remiantis dar viena nutekinta informacija, pats JAV prezidentas susitikimo su S.Lavrovu metu atskleidė rusams įslaptintą informaciją, kuria JAV esą nesidalija net su sąjungininkais.
Šios žinios kontekste – dar viena. M.Flynnas esą kūrė alternatyvų komunikacijos su Rusija kanalą, kad galima būtų apeiti JAV nacionalinio saugumo „biurokratinį aparatą“, kuriuo esą JAV vadovas nepasitikėjo. Negana to, iš kažkokių perimtų pokalbių esą sužinota, kad rusai tarpusavyje džiaugėsi per M.Flynną galėsiantys daryti įtaką Baltiesiems rūmams.
Tuo pat metu pranešta, kad tyrimas dėl D.Trumpo komandos ryšių su Rusija jau tampa kriminalinis, o ne vien kontržvalgybinis. Tyrėjų taikinyje esą atsidūrė ir aukšto rango dabartinis Baltųjų rūmų darbuotojas. Netruko pasklisti informacija, kad tas taikinys – D.Trumpo žentas J.Kushneris, užimantis JAV prezidento patarėjo pareigas.
Net ir dabartinio chaoso Vašingtone sąlygomis kiek daugoka vienai savaitei. Be to, tampa akivaizdu, kad iš naujo įsiliepsnojusio karo taikiniu tampa jau ne vien D.Trumpo aplinka, bet ir pats prezidentas.
Būtent tokia yra J.Comey atleidimo kaina ir, beje, ją galima buvo nesunkiai prognozuoti. Buvusio FTB vadovo R.Muellerio, kaip nepriklausomo prokuroro, paskyrimą vadovauti su Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus susijusiam tyrimui taip pat, ko gero, reiktų laikyti J.Comey atleidimo pasekme.
Tiesa, kai kuriuos iš minėtų nutekinimų Baltieji rūmai ir dabartinė administracija apskritai bandė neigti. Į pagalbą D.Trumpui su savo paneigimais ne kartą skubėjo ir Kremlius. Tačiau informacinio lauko tai niekaip nepakeitė.
Žodžiu, šiuo metu lyg ir atrodytų, kad D.Trumpas vis labiau spaudžiamas į kampą, o jo valdymo sukeltas chaosas vis labiau erzina net buvusius jo šalininkus. Vis garsiau pasigirsta kalbos apie galimą apkaltą. Nors, vertinant realiai, iki jos dar labai toli, net jeigu kada nors ir bus iš viso prieita. Ir apskritai D.Trumpo pozicijos vis dar yra pakankamai tvirtos – gerokai tvirtesnės negu galima būtų padaryti išvadą stebint vien informacinį lauką.
Todėl ir kyla klausimas, ar gali šiame kare būti laimėtojų?
JAV visuomenė kaip niekada susiskaldžiusi į D.Trumpo šalininkus ir priešininkus, todėl visa ši drama skilimą tik dar labiau pagilins. D.Trumpo šalininkai dar labiau įsitikins, kad prieš jų išrinktą šalies vadovą vykdomas sąmokslas.
Prezidento priešininkai turės dar daugiau pagrindo manyti, kad sąmokslas buvo pats D.Trumpo išrinkimas. Jiems pergalė dabar jau, ko gero, būtų tik prezidento apkalta. Bet iki jos, kaip minėjau, dar labai toli, net jei tai kada nors iš viso taptų įmanoma.
Panašu, kad patį D.Trumpą šis šešėlis persekios dar ilgai. Todėl, net jei prezidentas išvengs kokių nors konkrečių pasekmių, bent jau pirmoji jo valdymo kadencija bus nuolat temdoma įtarimų.
Taigi, visas šis karas neabejotinai silpnina JAV, todėl ir vėl rankomis trinti gali tik Kremlius.
Tiesa, yra vienas scenarijus, kaip Amerika iš šios situacijos galėtų išeiti sustiprėjusi. Tačiau tam reikėtų kuo mažiau politizuoti pačią problemą ir kuo daugiau gilintis į jos priežastis.
Kitaip tariant, dabartinis su D.Trumpo aplinka ir Rusijos kišimusi į JAV prezidento rinkimus susijęs tyrimas yra puikus vadovėlis, kaip veikia Kremlius bei kaip gali būti pažeidžiamos Vakarų demokratijos.
Jei nepolitizuotume dabartinės situacijos, o bandytume tiesiog suprasti, kas vyksta, turėtume pripažinti, kad H.Clinton ir ypač jos aplinkos ryšiai su Rusija turėtų kelti ne mažesnį susirūpinimą, o gal net irgi būti verti tyrimų.
Turėtume pripažinti, kad D.Trumpas, kad ir ką galų gale atskleistų tyrimas, toli gražu nebuvo pirmas Kremliaus taikinys ir toli gražu nebus paskutinis. Galbūt neįtikėtina, bet per rusų oligarchą O.Deripaską ir Vašingtono lobistus V.Putino režimas kažkada taikėsi net į tokį politiką, kaip antiputiniškomis nuostatomis pagarsėjęs senatorius J.McCainas.
Vertėtų daugiau dėmesio kreipti į pranešimus, kad FTB jau kartą yra įspėjusi respublikoną Atstovų rūmų narį D.Rohrabacherį, kad rusai jį verbuoja. Tačiau šis ir toliau ne tik atvirai skelbia savo prorusiškas pažiūras, bet ir Vašingtone priiminėja ypač nevienareikšmiškos reputacijos rusus. Pavyzdžiui, Rusijos centrinio banko pavaduotoją A.Toršiną, kuris, pasak Ispanijos prokurorų, gali būti susijęs su Rusijos mafija Ispanijoje.
Maža to, A.Toršinas jau daugybę metų yra JAV Nacionalinės šalių asociacijos, kuri laikoma viena galingiausių lobistinių organizacijų šalyje, tikrasis narys, o jo pasiuntiniai mezga vis stipresnius tinklus JAV. Visa ši informacija, beje, yra vieša. Apie tai ne kartą rašyta JAV spaudoje, tačiau panašu, kad dėmesio tokie pranešimai ne itin sulaukia.
Jei ne įtartina D.Trumpo pozicija dėl Rusijos ir M.Flynno įsitraukimas į prezidento rinkimų kampaniją, panašiai dėmesio turbūt nebūtų sulaukę ir tai, kad šis buvęs JAV karinės žvalgybos vadovas kone iš karto po atsistatydinimo pasuko dirbti buvusiems priešininkams.
Ir dar į daug ką kitą JAV nėra kreipiama dėmesio net dabar, kai Rusijos kišimasis į JAV prezidento rinkimus tarsi turėjo atverti akis.
Todėl, net jei D.Trumpo skandalas ir jo bei jo komandos tikri ar tariami ryšiai būtų sėkmingai ištirti iki galo, tikėtis, kad tai užkirs kelią ar bent apsunkins tolesnę V.Putino režimo panašią veiklą JAV, kol kas sunku.
Beje, Lietuvai D.Trumpo istorija taip pat galėtų būti gera vaizdine medžiaga, ko reikėtų saugotis. Nes V.Putino režimo veiklos metodai visur yra panašūs. Ir, pavyzdžiui, M.Basčio istoriją bent jau politiškai vertėtų nagrinėti turint omenyje tiek D.Trumpo, tiek lietuvišką R.Pakso, tiek ir kitus panašius pavyzdžius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: Ką JAV generolai geriau supranta ir už D.Trumpą, ir už Lietuvą?
Marius Laurinavičius yra Hudsono instituto Vašingtone analitikas.
