Šią savaitę, neįvykus jokiems netikėtumams, kurie ir negalėjo įvykti, D.Trumpas oficialiai išrinktas JAV prezidentu. Rinkikų kolegija galutinai įtvirtino tai, kas JAV rinkėjų ir Kremliaus valia įvyko lapkričio 8-ąją.
Dabar jau žinoma, kad visos JAV žvalgybos sutaria, jog Rusija į JAV rinkimus kišosi stengdamasi padėti laimėti D.Trumpui. Todėl kalbėti apie tai, kas anksčiau galėjo atrodyti tik mano ir panašių į mane paranoja arba sąmokslo teorijos, reikia tiesiai ir aiškiai – šis milijardierius JAV prezidentu tapo ir Rusijos valia.
Kadangi dabar jau iš esmės žinome ir D.Trumpo komandą, metas susumuoti pirmuosius rezultatus ir išanalizuoti pirmuosius ženklus, kuriuos visam pasauliui, taip pat ir mums, siunčia žmogus, jau po mėnesio įžengsiantis į Baltuosius rūmus Vašingtone.
Nors aukščiausio rango JAV kariškiai jau ne kartą ir ne du yra įvardiję Rusiją pagrindine ir net egzistencine grėsme Jungtinėms Valstijoms, tarp D.Trumpo administracijos gynybos prioritetų Rusija iš viso neminima.
Lietuvoje pastaruoju metu skambėjo daug raminimų ir savęs drąsinimų. Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius viešai pasidalijo D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais M.Flynno patikinimais, kad ekonominiai ir gynybiniais ryšiai su Lietuva išliks tokie pat tvirti. Garsiai prabilta apie planus pasirašyti naują labai svarbų gynybos susitarimą su JAV dar iki D.Trumpo inauguracijos. Neseniai Vašingtone viešėjusi Seimo narių delegacija esą taip pat išgirdo patikinimų, kad Lietuvai nėra ko nerimauti.
Tačiau aš vis dėlto linkęs tikėti ne kalbomis, o darbais. O tokių jau yra, nors D.Trumpas dar net nepradėjo eiti savo pareigų. Pirmiausia – griežtas atsisakymas pripažinti, kad Rusija kišosi į JAV rinkimus, nors dabar jau tiek CŽV, tiek FTB sutaria, kad ji ne tik kišosi, bet ir darė tai D.Trumpo naudai. Taigi, bet koks sveikai mąstantis žmogus su tuo ginčytis galėtų nebent pateikdamas labai svarių argumentų. Iš D.Trumpo tokių girdėti neteko.
Bet dar svarbiau už tokį aklą neigimą yra prezidentu išrinkto JAV piliečio pasiryžimas net imtis rimtos konfrontacijos su savo šalies žvalgybomis šiuo klausimu. Ar galima tai įvertinti kaip savotišką išrinktojo prezidento pasirinkimą tarp tikėjimo V.Putinu ir savo šalies žvalgybomis, paliksiu spręsti skaitytojams. Tačiau bet kokiu atveju ženklas tiek Amerikai, tiek ir visam pasauliui tai yra labai rimtas.
Apie dar rimtesnį ženklą šiomis dienomis pranešė žurnalas „Foreign Policy“, kuris gavo Pentagono dokumentą, apibrėžiantį būsimosios D.Trumpo administracijos gynybos prioritetus. Nors aukščiausio rango JAV kariškiai jau ne kartą ir ne du yra įvardiję Rusiją pagrindine ir net egzistencine grėsme Jungtinėms Valstijoms, tarp D.Trumpo administracijos gynybos prioritetų Rusija IŠ VISO NEMINIMA.
Šią žinutę Lietuvoje reiktų analizuoti ypač įdėmiai. Juk iš tiesų svarbu, kokių pasekmių toks prioritetų sąrašas, kuriame Rusija iš viso neminima, gali turėti jau minėtam rengiamam pasirašyti JAV ir Lietuvos susitarimui gynybos srityje, Kongreso ir B.Obamos administracijos skirtiems milijardams saugumui Europoje stiprinti ir kitiems panašiems dalykams.
Ypač žinant, kad D.Trumpas mėgsta skaičiuoti, o dar labiau mėgsta, kad investicijos pasiteisintų. Juk, jei Rusijos nėra tarp gynybos prioritetų, tai gal ir visi išvardyti dalykai – nereikšmingi? Šituos klausimus iš tiesų verta užduoti, kad ir tam pačiam M.Flynnui, taip tikinusiam, kad ekonominis ir gynybinis JAV ir Lietuvos bendradarbiavimas išliks toks pat tvirtas. Juo labiau, kad po to, kai D.Flynnas padirbėjo Rusijos propagandos ruporo RT naudai, abejonės jo žodžių patikimumu, matyt, išliks dar ilgai.
Tačiau D.Flynnas – ne vienintelis, kurį Kremlius neabejotinai laiko savo kariaunos atstovu D.Trumpo administracijoje ir dėl kurio paskyrimo viešai džiūgauja. Dabar jau žinoma, kad D.Trumpo į valstybės sekretoriaus postą pasirinktą bendrovės „Exxon Mobil“ vadovą R.Tillersoną su Kremliumi sieja ne vien šios naftos gigantės verslo interesai Rusijoje, dėl sankcijų jos prarandami milijardai ir aukščiausio laipsnio Rusijos valstybės apdovanojimas iš V.Putino rankų.
R.Tillersonas, pasirodo, šalia pagrindinių pareigų dar turi ir ofšorinį versliuką su Rusija – yra Bahamuose registruotos JAV ir Rusijos naftos bendrovės vadovas. Manau, ši informacija bus iškalbinga ir tiems, kam aukščiausias apdovanojimas R.Tillersonui iš paties V.Putino rankų atrodė per daug sureikšminamas. Kokį ženklą tai siunčia Rusijai ir pasauliui, manau, taip pat aiškinti nebereikia.
Į prekybos sekretoriaus postą D.Trumpas pasirinko milijardierių investuotoją W.Rossą. Šis asmuo turėjo bendrą verslą Kipre su vienu Rusijos turtuolių – buvusiu KGB agentu ir asmeniniu V.Putino bičiuliu bei bendražygiu V.Stržalkovskiu.
Bet ir tai dar ne viskas. Apie dar vieną asmenį, kurį Kremlius neabejotinai laiko savo žmogumi naujojoje D.Trumpo administracijoje, kalbama daug mažiau, tačiau visai be pagrindo. Į prekybos sekretoriaus postą D.Trumpas pasirinko milijardierių investuotoją W.Rossą. Šis asmuo turėjo bendrą verslą Kipre su vienu Rusijos turtuolių – buvusiu KGB agentu ir asmeniniu V.Putino bičiuliu bei bendražygiu V.Stržalkovskiu.
Tačiau įdomiausių ryšių D.Trumpas, pasirodo, jau seniai turi už savo būsimos administracijos ribų. Ryšių, kurie galbūt gali paaiškinti ir visą D.Trumpo palankumo Rusijai mįslę. Beje, vienas šių ryšių D.Trumpą netiesiogiai sieja ir su Lietuva, nors čia būtent tas atvejis, kad geriau jau nesietų.
Šią savaitę įtakingas JAV politikos žurnalas „The American Interest“ paskelbė straipsnį, padedantį susigaudyti painiuose Rusijos link vedančiuose D.Trumpo verslo ryšiuose. Perskaičius šį straipsnį, kuris, beje, paremtas viešai prieinama informacija, plaukai pirmiausia turėtų šiauštis JAV rinkėjui, nes, nors ir netiesiogiai, bet vis dėlto D.Trumpo verslo kontaktai – ir net ne vienas – driekiasi net iki kažkada FTB ieškomų nusikaltėlių sąrašo pačioje viršūnėje buvusio Rusijos nusikalstamo pasaulio lyderiu laikyto Semiono Mogilevičiaus.
Tačiau man, daugelį metų tyrinėjančiam KGB veiklą, iškalbingiausia yra informacija apie D.Trumpo verslo ryšius su asmenimis, vienaip ar kitaip susijusiais su bendrovių grupe „Seabeco“, kurią įkūrė iš Lietuvos kilęs ir 1979 metais į Kanadą emigruoti sugebėjęs Borisas Biršteinas.
Tiems, kas domisi KGB istorija ir laikotarpiu prieš bei po SSRS žlugimo, šis pavadinimas tikrai įstrigęs visiems laikams. Tačiau pateiksiu ne savo, o vieno geriausių šios srities ekspertų, buvusio Rusijos žurnalisto V.Ivanidzės apibūdinimą: „1990 metų gruodį, kai Sovietų Sąjungos specialiąsias tarnybas apėmė tvirta artėjančio chaoso ir imperijos griūties nuojauta, du aukšto rango SSKP vadovai Vladimiras Ivaško ir Nikolajus Kručina kartu su KGB pirmosios vyriausiosios valdybos (užsienio žvalgybos) darbuotojais sukūrė naują KGB valdybą, kuri koordinavo didelės SSKP pinigų dalies pervedimą į anksčiau sukurtų įmonių sąskaitas Vakarų bankuose. Tokios bendrovės kaip „Seabeco“, greitai tapo pagrindiniais esminės valstybės lėšų ir resursų dalies išpumpavimo į užsienį tarpininkais.“
Nors galima būtų ilgai vardinti asmenis, su kuriais buvo viešai siejama „Seabeco“, o tarp jų pirmiausia paminėtini buvęs Rusijos viceprezidentas, Afganistano karo veteranas A.Ruckojus bei tuometis neva reformuoto Rusijos saugumo vadas V.Baranikovas, po V.Ivanidzės citatos daugiau aiškinti kažin ar bereikia.
Štai tokia Kremliaus kariauna pasaulio jau laukia D.Trumpo aplinkoje. Pirmieji jo žingsniai taip pat jau žinomi. Ką tai gali lemti Lietuvai, kol kas galima tik spėlioti. Tačiau žinoti ir analizuoti šiuos dalykus – tiesiog būtina. Net jei optimizmo prieš šventes tai neprideda. Ir tikrai naivu manyti ar net save raminti, jog „viskas vis tiek bus gerai“.
Oficiali valdžios retorika, žinoma, neturėtų niekaip keistis. Ne tik diplomatijos normos, bet ir Lietuvos interesai reikalauja dar labiau susitelkti ne į bet kokią oficialią D.Trumpo kritiką ar abejones, o tik į bendradarbiavimą su naująja administracija, kuriam būtina skirti žymiai daugiau pastangų ir išteklių.
Tačiau, kita vertus, tiek Lietuvos valdžios užkulisiuose būtina gerai įsisąmoninti šią vis grėsmingiau skambančią informaciją, tiek ir Lietuvos visuomenei, esu įsitikinęs, ją žinoti būtina.
O dabar belieka visiems jums nuoširdžiai palinkėti ramių šv.Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų.
Marius Laurinavičius yra Hudsono instituto Vašingtone analitikas
TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: Palaiminga Lietuvos ramybė V.Putino triumfo žygio fone
