Net ir dedant didžiules pastangas, Seime pralaimėti mūšiai dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo iš pareigų ir rinkimų kartelės nuleidimo. Valdančiosios koalicijos ministrai klimpo į skandalus. Buvo galima teigti, kad būtent 2019-ieji yra metai, kurie Seimo rinkimuose greičiausiai lems pralaimėjimą.
Tačiau COVID-19 pakeitė viską. Nesklandumų išvengti nepavyko – medikams trūko apsaugos priemonių ir reagentų, Sveikatos apsaugos viceministrė buvo priversta pasitraukti dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų, krizės pradžioje testavimas buvo per siauras. Būta ir daugiau diskutuotinų valdančiųjų sprendimų.
Karantinas šalyje įvestas tada, kai padėtis šalyje dar nebuvo dramatiška – tą dieną, kai priimtas sprendimas, COVID-19 sergančiųjų buvo vos devyni. Tačiau ankstyva reakcija veikiausiai ir buvo vienas iš pagrindinių faktorių, kodėl Lietuva buvo tarp Europos šalių, kuriose sergamumo ir mirčių statistika buvo viena geriausių. Galiausiai, Lietuvos ekonomika antrąjį metų ketvirtį smuko 5,1 proc. – gerokai mažiau, negu prognozuotas dviženklis traukimasis.
Krizės sprendimas – ne opozicijos rankose.
Kiekviena valdžia, jeigu tik leidžia sąlygos, ypatingą dosnumą stengiasi parodyti prieš pat rinkimus. Iniciatyvos dėl išmokų šeimoms ir pensininkams politinėje arenoje sukėlė nemažai triukšmo, bet balsuojant priešintis „valstiečių“ dosnumui išdrįso pavieniai opozicijos politikai. Įprastinėmis sąlygomis tokie siūlymai būtų sukėlę dar daugiau kaltinimų siekiant tiesiog nusipirkti rinkėjų palankumą, bet COVID-19 kontekstas pinigų skyrimą iš dalies legitimizavo. Palankias sąlygas dalinti pinigus užtikrina tiek aukštas Lietuvos skolinimosi reitingas, tiek dosnus Europos Sąjungos ekonomikos gelbėjimo nuo COVID-19 paketas.
Galiausiai, valdantieji dominavo viešojoje erdvėje ir tai buvo natūralu – premjeras ir sveikatos apsaugos ministras yra tiesiogiai atsakingi už padėties šalyje suvaldymą. Krizės sprendimas – ne opozicijos rankose. Vargu ar gyvenimas šalyje būtų labai skyręsis, jeigu valdžioje turėtume kitas partijas – esminiai su medicininiu krizės suvaldymu susiję sprendimai buvo priimami pagal epidemiologų rekomendacijas.
Visi šie faktoriai lėmė LVŽS reitingų renesansą. Dabar už LVŽS balsuotų 17,6 proc. respondentų. Prieš karantiną apklausose palaikymas svyravo vos apie 10 proc. Bene iškalbingiausias yra sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos populiarumo šuolis. Dabar į klausimą, ar palankiai vertina A.Verygą, teigiamai atsako 38 proc. respondentų, neigiamai – 37 proc. (Vilmorus). Vasarį net pusė respondentų ministrą vertino negatyviai, o 26 proc. – palankiai. Greičiausiai būtent tai lėmė, kad „valstiečių“ sąraše A.Verygai teko aukšta trečioji vieta – politikui ši vieta buvo rezervuota be partijos vidinio reitingavimo.
Dabartinė padėtis yra patogi. Reitingai aukšti, pinigų kraneliai plačiai atsukti. Ekonomika yra tokioje padėtyje, apie kokią kovą turbūt buvo galima tik nedrąsiai svajoti. Nors skandalų pasitaiko (geras pavyzdys galėtų būti ilgosios A.Verygos atostogos), bet bent jau kol kas ne tokio lygmens, kad galėtų iš pamatų sudrebinti LVŽS pozicijas.
Gana patogiai gali jaustis ir koalicijos partnerė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Ji turi ribotą, bet labai lojalų elektoratą. Galbūt padėtį galėtų pakeisti tik skandalai, į kuriuos šios kadencijos metu partijos nariai dažnai įsipainiodavo. Tačiau tai, kiek tokios didžiulį pasipiktinimą visuomenėje sukėlusios istorijos kaip sąrašo vedlio Zbignevo Jedinskio parama Baltarusijos režimui atgarsį sukelia tautinių mažumų bendruomenėje, lieka atviras klausimas.
Prasčiausiose pozicijose iš valdančiųjų rinkimus sutinka Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP). Tokio scenarijaus buvo galima laukti – partijos gelbėjimo planai buvo ryški visos antros Seimo kadencijos pusės tendencija. Dalis jų pavyko – LSDDP gauna valstybės dotaciją. Kartelės Seimo rinkimuose nuleidimas iki 3 proc. žlugo. Buvo sutarta dėl LVŽS paramos LSDDP kandidatams kai kuriose vienmandatėse apygardose, bet susitarimą „valstiečiai“ nutraukė, kai jų partneriai pritarė alkoholio kontrolės įstatymo pokyčiams. Paskutinis LSDDP koziris – sąrašo lyderiu tapo vienas populiariausių politikų šalyje Linas Linkevičius. Visgi, nuo vidaus politikos atitrūkęs užsienio reikalų ministras vargu ar gali reanimuoti partijos šansus. Apklausos partijai žada 3 proc. balsų. Tad jeigu rinkimuose LVŽS iškovotų pergalę, naujos koalicijos pagrindas jau turėtų būti kitoks.
Tačiau „valstiečių“ viltis laimėti atgaivinęs faktorius gali jas ir sužlugdyti. Jau dabar šalyje auga susirgimų COVID-19 skaičius. Epidemiologus ypač neramina augantis atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, skaičius. Jeigu kiltų antroji banga, tuomet ir matytume, kaip šį kartą Vyriausybė yra pasiruošusi suvaldyti padėtį ir kokia būtų šalies ekonominė dinamika. Aišku, grėsmė iškiltų ir pačių rinkimų organizavimui. Galiausiai, jau išgyvenus trijų mėnesių karantiną, blogos žinios ir nauji suvaržymai veikiausiai atneštų aštresnę visuomenės reakciją. Be to, prieš rinkimus valdantiesiems mažiausiai norėtųsi imtis labai griežtų priemonių.
Jeigu rinkimai įvyks laiku ir LVŽS bus tarp jų lyderių, tikėtina, kad vėl formuos vyriausybę.
Europos šalių, labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19, pavyzdžiai gali įpūsti optimizmo LVŽS. Jungtinės Karalystės, Italijos ir Ispanijos valdančiųjų dabartiniai reitingai beveik nesiskiria nuo fiksuotų metų pradžioje – sveikatos ir ekonominė krizė neigiamos įtakos nepadarė. Vidurio ir Rytų Europos šalyse valdantieji dažnai per rinkimus baudžiami, net jeigu ekonomika kyla. Blogiausiai iš šio regiono šalių su COVID-19 susitvarkė Rumunija – beveik 12 mirčių 100 000 gyventojų. Valdančiosios Nacionalinės liberalų partijos reitingai per pandemiją nukrito 7 proc., bet partija išliko populiariausia šalyje.
Jeigu rinkimai įvyks laiku ir LVŽS bus tarp jų lyderių, tikėtina, kad vėl formuos vyriausybę. Šios kadencijos patirtis rodo, kad „valstiečiai“ lanksčiai ir pragmatiškai žiūri į koalicijos formavimą. Lankstumas derantis dėl koalicijos gali būti svarbus faktorius, jeigu „valstiečiai“ ir TS-LKD turės panašų mandatų skaičių – konservatoriai istoriškai turi gerokai daugiau „raudonųjų linijų“. Tačiau pirmiausia „valstiečiams“ reikia tikėtis, kad per likusį iki rinkimų laiką neprasidės naujas nekontroliuojamas COVID-19 protrūkis, smogsiantis ir šalies ekonomikai. Tokiu atveju savo kozirių jie rizikuotų netekti.
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
