Matas Baltrukevičius: Kova ties politine bedugne

Beveik nekyla abejonių, kad po rinkimų keturios partijos: LVŽS, Tėvynės sąjunga (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Darbo partija (DP) turės frakcijas Seime. Kokie rinkimų iššūkiai laukia kitų partijų?

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sieks išlikti Seime. Laisvės partija (LP) – tapti sėkmingais rinkimų naujokais, „Laisvė ir Teisingumas“ (LT) – įrodyti, kad trijų politinių darinių sąjunga gali atnešti politinių dividendų.

Bene daugiausiai atgarsio visuomenėje šiuo metu sulaukia Andriaus Tapino kryžiaus žygis prieš LLRA-KŠS. Šios partijos elektoratas stabilus, bet gana ribotas, tad didesnis balsuojančių skaičius keltų grėsmę LLRA patekimui į Seimą. To A.Tapinas ir siekia – kelti rinkėjų aktyvumą mažinant LLRA galimybes.

Visgi, šios idėjos sėkmė abejotina. Vargu ar rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose bus aukštas. Saviizoliacijoje esančių asmenų skaičius artėja prie 30 000, VRK pripažino, kad šie asmenys balsuoti registruojasi labai vangiai. Nuo spalio 8 dienos naujos registracijos nebepriimamos, tad susirgę COVID-19 ar atsidūrę izoliacijoje vėliau, balso atiduoti nebegalės. Tikėtina, kad dalis rinkėjų tiesiog pabijos eiti į rinkimų apylinkes.

A.Tapino iššūkis kaip tik gali mobilizuoti LLRA rinkėjus, kurie istoriškai pasižymi lojalumu.

A.Tapino iššūkis kaip tik gali mobilizuoti LLRA rinkėjus, kurie istoriškai pasižymi lojalumu. Aišku, ištikimybė šios kadencijos metu buvo kaip niekada anksčiau tikrinama skandalais, nes LLRA-KŠS dalyvavo valdančiojoje koalicijoje, turėjo du ministrus. Tad šis testas LLRA-KŠS bus rimtesnis negu ankstesnieji. Visgi partija žino, kas yra jos rinkėjai. Vargu ar palaikymas Aliaksandro Lukašenkos režimui yra atsitiktinis – daug tautinių mažumų atstovų informacinės erdvės požiūriu gyvena Rusijos konstruojamame pasaulyje. Daugiausia neigiamai vertinančių NATO ir manančių, kad Putinas gina tradicines, krikščioniškąsias vertybes, o Ukraina priklauso Rusijos įtakos sferai, yra būtent tarp ketinančių balsuoti už LLRS-KŠS (Norstat Eesti AS 2020 metų sausio apklausos, užsakytos Tarptautinio Respublikonų instituto, duomenys).

Laisvės partijai (LP) itin svarbu tai, kiek prie balsadėžių ateis jų potencialaus elektorato – liberalaus didžiųjų miestų jaunimo. Prezidento rinkimų pirmajame ture jauniausios amžiaus grupės (kuri įprastai rinkimuose būdavo pasyviausia) rinkėjai Vilniuje (58%) ir Kaune (55%) buvo gana aktyvūs. Aišku, kad į jų balsus pretenduoja tikrai ne viena partija. Tačiau jeigu jauniausieji rinkėjai vėl bus labai aktyvūs, galbūt LP ir gali sukurti staigmeną ir 5% barjerą peržengti. Nes net ir įvertinus statistinės paklaidos ribas, 2,5% populiarumas („Vilmorus“) rodo, kad šansai nėra labai dideli. Sėkmės trumpuoju laikotarpiu siekti nepadeda tai, kad LP visuomenei rodo poliarizuojantį liberalizmo veidą ir nevengia imtis temų, kurios visuomenėje vertinamos nevienareikšmiškai.

Kitų partijų sėkmei rinkėjų aktyvumo faktorius mažiau svarbus. Viena iš didžiausių šių rinkimų mįslių yra „Laisvė ir Teisingumas“ (LT) – trijų labai skirtingų politinių jėgų jungtuvių vaisius. Vargu ar LT gali pretenduoti perimti „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjus, nes šios partijos frakcijoje buvę politikai plačiai pasklido po skirtingus rinkimų sąrašus. Artūro Zuoko politinės jėgos jau senokai sėkmingai pasirodo tik savivaldos rinkimuose. Todėl sunku tikėtis, kad LT pateks į Seimą. Apklausose šios partijos populiarumas svyruoja apie 3%. Tai rodo, kad galimybė peržengti 5% barjerą egzistuoja, nors garantijų nėra.

Bene kebliausia yra Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) padėtis. Nors sąrašo lyderis Linas Linkevičius gauna daug eterio vien dėl Baltarusijos krizės, tačiau net ir kampanijos metu jaučiasi, kad su skirtingų partijų atstovais praeityje puikiai bendrą kalbą rasdavęs politikas ne itin komfortiškai jaučiasi gavęs politiškai labai įpareigojantį vaidmenį. 2%-3% populiarumas, labai prastas pasirodymas Europos parlamento ir savivaldos rinkimuose daug vilčių nesuteikia, bet neleidžia ir visiškai šios partijos nurašyti. LSDDP kampanija vyksta gana aktyviai – valdantieji pasirūpino, kad partija gautų dalį socialdemokratų (LSDP) dotacijos. Kai dar egzistavo vieninga partija, reikšmingą elektorato dalį sudarė vyresnio amžiaus rinkėjai. Jų balsai LSDDP bus svarbūs, tačiau pakenkti gali vyresnių gyventojų baimė dėl COVID-19.

Tuo tarpu ramiausiai iš penketuko turbūt gali jaustis Liberalų sąjūdis (LRLS). Apklausos žada 5-6% palaikymą – tiek kitos keturios čia aptariamos partijos nesiekia. LRLS patys padarė viską, kad apsidraustų – į sąrašą pakvietė vis dar gana populiarų Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, nesiėmė sankcijų prieš „valstietiškų liberalų“ būrelį – Juozą Baublį, Joną Varkalį, Ričardą Jušką ir Joną Liesį, kurie nors ir rėmė ne vieną valdančiųjų iniciatyvą, bet turi gana tvirtas pozicijas savo vienmandatėse apygardose ir taip gali kilstelti sąrašo populiarumą. „MG Baltic“ bylos karščiausia tema šiuo metu yra Vytauto Gapšio teisinė neliečiamybė – tai irgi palankiau LRLS negu Eligijaus Masiulio šmėžavimas ekranuose. Šie faktoriai leidžia su sąlygine ramybe laukti rinkimų.

Visų penkių aptariamų partijų padėtis panaši – šansų patekti į Seimą daugiau ar mažiau yra, bet garantijų jokių. Tad daugeliui iš šio penketuko tai yra žūtbūtinis mūšis.

Autorius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas