Tėvynės sąjunga (TS-LKD) rinkimuose gavo daugiausia Seimo mandatų, laimėjo, bet rinkimų naktį triumfo nuotaikos nebuvo jaučiamos. Padėtis valstybėje sudėtinga ir naujos vyriausybės laukia didelė atsakomybė.
Pats rinkimų rezultatas TS-LKD toks, kokio ir buvo galima laukti – apie 50 vietų Seime, tikslus skaičius paaiškės perskaičiavus balsus Utenoje. Partija dominavo trijuose didžiuosiuose miestuose, nors prieš ketverius metus Kaune ir Klaipėdoje kartu sudėjus laimėtas vos vienas mandatas. Iš 24 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vienmandačių apygardų vos keturiose šiemet laimėjo ne TS-LKD kandidatai. Tiesa, likusioje Lietuvos dalyje pasiekti kuklūs rezultatai. TS-LKD kandidatai laimėjo tik septyniose apygardose, kurios yra ne trijuose didžiuosiuose miestuose. Net devyni partijos kandidatai neišsaugojo po pirmojo turo turėtos persvaros.
Vis labiau iš didžiųjų miestų partijos LRLS tampa rimtą politinį kapitalą regionuose turinčia politine jėga, nors ir Vilniuje, ir Klaipėdoje po mandatą iškovojo.
Liberalų sąjūdis, kuris iš į Seimą patekusių partijų po pirmo turo turėjo mažiausiai vietų, antrajame ture gavo 7 vietas (iš viso turi 13) ir pakilo į 3-4 vietą. Buvo ir nemalonių siurprizų – pergalės laukta iš Trakų rajono merės Editos Rudelienės. Visgi bendras šios partijos rinkimų rezultatas nestebina. Vis labiau iš didžiųjų miestų partijos LRLS tampa rimtą politinį kapitalą regionuose turinčia politine jėga, nors ir Vilniuje, ir Klaipėdoje po mandatą iškovojo. Galbūt tai rodo ir mažėjančią skirtį tarp miestų ir regionų?
Laisvės partijai (LP) kova vienmandatėse apygardose nebuvo lengva – išskyrus „valstiečius“ 2016 m., neparlamentinės partijos retai pasiekia aukštų rezultatų, kai rinkėjai renkasi iš asmenybių. 11 vietų Seime turėsianti partija potencialioje koalicijoje būtų mažiausias partneris. Sėkmės galimybes sumažino ir tai, kad visose apygardose teko kovoti su TS-LKD, o daugeliui rinkėjų konservatoriai turbūt atrodė nuosaikesnė alternatyva.
Vargu ar partijų derybos dėl valdžios bus labai lengvos – tiek dėl programos, tiek dėl postų turėtų būti nemažai įtampų. Bendras abiejų liberalių partijų gautų vietų skaičius dvigubai atsilieka nuo TS-LKD. Tačiau jos norės realių svertų vyriausybėje – LRLS atstovai vienu metu netgi kalbėjo apie keturias ministerijas ir Seimo pirmininko postą Viktorijai Čmilytei-Nielsen, dabar apetitas sumažėjo iki trijų. Nors Lietuvoje gana įprasta Seimo pirmininko pareigas patikėti antriems pagal dydį koalicijos partneriams, tačiau esant dideliam atotrūkiui tarp partijų mandatų, galėtų būti priimtas ir kitoks sprendimas. Panašu, kad abi liberalios partijos konkuruos dėl Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų.
Laisvės partija rinkimų naktį labiau pabrėžė programinius klausimus. Aušrinė Armonaitė jau per pirmą šimtą dienų po rinkimų siektų įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystes ir dekriminalizuoti psichoaktyvių medžiagų laikymą be tikslo platinti. Vargu ar šios nuostatos bus priimtinos konservatyvesniam TS-LKD sparnui, bei trims „agroliberalams“, praėjusią kadenciją neretai rėmusiems valdančiuosius.
Lietuvoje gana įprasta Seimo pirmininko pareigas patikėti antriems pagal dydį koalicijos partneriams, tačiau esant dideliam atotrūkiui tarp partijų mandatų, galėtų būti priimtas ir kitoks sprendimas.
Ingrida Šimonytė jau rinkimų naktį LRT eteryje mėgino užbėgti įvykiams už akių ir pasisakė už tai, kad vertybiniai klausimai nebūtų traukiami į Vyriausybės programą, o dėl jų būtų sprendžiama tiesiog Seimo salėje.
Pandemijos kontekstas bus papildomas spaudimas greičiau susitarti. Visuomenė sunkiai supras delsimą, ypač jeigu jį lems nesutarimai dėl postų, o ne dėl vertybių. Todėl konservatoriams gali tekti daryti nuolaidas savo sąskaita. Nors jie ir nugalėtojai, bet priklausomybė nuo abiejų liberalių partijų išlieka didelė. Patenkinamo atsarginio plano šiuo metu tiesiog nėra.
Galbūt paramos Seime dešinieji gali laukti ir iš pavienių Seimo narių – Algirdo Butkevičiaus (išrinktas kaip Lietuvos žaliųjų partijos atstovas), Vytauto Bako (išrinktas kaip save išsikėlęs kandidatas ir žada bent iki naujų metų dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje) ar Domo Griškevičiaus (išsikėlė pats). Tiesa, tokia parama dažnai įgyjama itin brangia kaina – Seimo komitetų pirmininkų postais ir patirtis rodo, kad nėra itin patikima. Užtenka prisiminti sudėtingus „valstiečių“ santykius su Povilu Urbšiu ar Nagliu Puteikiu.
Tad tikėtina 74 Seimo narių dauguma bus gana trapi, tačiau tikėtis, kad gali susiformuoti alternatyvus galios centras, kol kas sunku. LVŽS, LSDP ir DP blokas, net ir priskaičiavus pavienius kitų partijų politikus ar kelis save išsikėlusius Seimo narius, kurių paramos teoriškai būtų galima tikėtis, maksimaliai turbūt pasiektų tik 67 Seimo narius.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) antrajame ture pasirodė neblogai. Jie padvigubino mandatų skaičių iki 32. Visgi, kelios tendencijos tikrai nemalonios. Partija liko be pergalių Vilniuje ir Kaune. Klaipėdoje vienintelę vietą atnešė aplinkosaugos aktyvistė Ligita Girskienė. Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga didelėmis persvaromis nusileido TS-LKD kandidatėms. Tiesa, regionuose pasiektas neblogas rezultatas. Rinkimų naktį Ramūnas Karbauskis kalbėjo apie siekį būti konstruktyvia opozicija, žadėjo formuoti šešėlinę vyriausybę ir netgi teikti alternatyvius biudžeto projektus.
Tikėtina 74 Seimo narių dauguma bus gana trapi, tačiau tikėtis, kad gali susiformuoti alternatyvus galios centras, kol kas sunku.
Kol kas LSDP antrame rinkimų ture iškovojo penkias pergales. Rezultatas toks, kokio buvo galima laukti. Jeigu po balsų perskaičiavimo vieta Utenoje atiteks Gintautui Paluckui, bendras mandatų skaičius pasieks 14 ir socialdemokratai aplenks Liberalų sąjūdį. Visgi, G.Palucko akivaizdus nervingumas rinkimų naktį rodo, kad nuotaikos partijoje nėra pačios geriausios ir pavasarį LSDP pirmininko rinkimai bus įtempti.
Europos parlamento ir savivaldos rinkimai 2019 metais buvo suformavę visai kitokius lūkesčius dėl LSDP pasirodymo šiemet. Po Seimo rinkimų susidaro įspūdis, kad bandymas programiškai pakreipti LSDP liniją į kairesnę liniją šią partiją pavertė nišine politine jėga, kuri kol kas nelabai pajėgi kovoti dėl pergalės rinkimuose. Tad likęs pusmetis iki partijos pirmininko rinkimų ir bus kupinas diskusijų dėl to, ar reikia mėginti tiesiog išplėsti šią nišą, ar grįžti prie pragmatiškos ir mažiau idėjinės politikos.
Jeigu po pirmojo Seimo rinkimų turo daug kalbėta apie DP sėkmę, dabar dėmesio gerokai mažiau. Ši politinė jėga Seime turės 10 vietų, varžėsi vos dviejose vienmandatėse apygardose. Net labai partijai nesėkminguose 2016 metų Seimo rinkimuose antruose turuose dalyvavo 5 „darbiečiai“. Tą lėmė paprasta priežastis – keleri chaotiški metai po praėjusių Seimo rinkimų padarė didelę žalą DP organizacinei sistemai, ne vienas įtakingas politikas baigė karjerą ar pasirinko kitas politines jėgas. Pagrindinis DP uždavinys ateinantiems ketveriems metams ir būtų stiprinti organizaciją ir ieškoti daugiau stiprių asmenybių.
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
