Jeigu analogiškas veikalas būtų rašomas šiandieninėje Lietuvoje, kokie patarimai būtų duodami partijų lyderiams, atsižvelgiant į mūsų šalies politinę patirtį?
Prieš rinkimus identifikuoti potencialų elektoratą ir išsiaiškinti, kokios problemos jam labiausiai rūpi. Iškelti galimus sprendimus šioms problemoms. Surasti tinkamiausius metodus iškomunikuoti savo programą, kurie nebūtinai turėtų būti inovatyviausi, bet pasiektų maksimalią potencialaus elektorato aprėptį.
Pergalės atveju po rinkimų surasti patikimų partnerių koalicijai, kuri būtų tokio dydžio, jog pavienės partijos negalėtų šantažuoti siekdamos tik sau naudingų sprendimų. Pagrindines reformas įgyvendinti per pirmuosius valdymo metus, kai paprastai valdančioji frakcija Seime būna pati didžiausia. Identifikuoti „šventas karves“ – dažnai brangius ir neracionalius ankstesnės valdžios sprendimus, kurių negalima liesti dėl jų populiarumo visuomenėje (pats geriausias pavyzdys būtų iš mūsų kaimynės Lenkijos, kur visiška politinė savižudybė būtų kėsintis į vaiko pinigus). Taip pat patartina vengti konfliktų su populiariausiais ir įtakingiausiais šalies asmenimis, nebent savo rankoje turi rimtų kozirių.
„Valstiečiai“ (LVŽS) pergalę rinkimuose pasiekė būdami racionalūs.
Per valdymo laikotarpį skatinti šalies ekonomiką ir stengtis, kad kišenės papilnėtų ne saujelei, o daugeliui šalies gyventojų. Nepakenkia socialines išmokas didinti dažnai, bet nedidelėmis sumomis (gal ir neskamba protingai, bet būtent dėl tokios politikos vyresnės kartos širdžių karaliene yra Vilija Blinkevičiūtė). Prieš pat rinkimus derėtų panaudoti visas priemones, kad gyventojų pajamos augtų bei jokiu būdu neįvedinėti naujų mokesčių arba didinti senųjų.
Naujuose rinkimuose nusiteikti, kad laimėti jau nepavyks, bet dirbti, kad politinė švytuoklė kuo greičiau vėl atsisuktų į tavo pusę.
Šis planas per paprastas ir tai tik maža dalis svarbių faktorių. Net ir viską darydami papunkčiui galite sulaukti ne įspūdingų rezultatų. Tačiau priemonės racionalios.
„Valstiečiai“ (LVŽS) pergalę rinkimuose pasiekė būdami racionalūs. Identifikuotos tokios svarbios visuomenei problemos, kaip alkoholizmas ar socialinė atskirtis. Kitos partijos šiai problematikai skyrė per mažai dėmesio. Pritrauktas stipriausias bendražygių rinkimams ieškojęs politikas Saulius Skvernelis. Daugeliui vienmandačių apygardų parinkti neblogai žinomi regionuose kandidatai. Savo darbą padarė ir serialas „Naisių vasara“ bei Naisių vasaros teatro gastrolės po Lietuvą. Planas buvo tikrai gerai parengtas ir puikiai įgyvendintas.
Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad galutinę pergalę lėmė puikus pasirodymas vienmandatėse apygardose. Iškart po rinkimų LVŽS populiarumas šoko nuo 14 iki beveik 27 proc.. Ir tik per šiuos kalendorinius metus jau tikrai galima sakyti, kad „valstiečiai“ paramą iššvaisto – beveik visą kadencijos laikotarpį populiarumas svyravo apie tuos pačius 14 proc., kuriuos LVŽS demonstravo apklausose 2016 metų spalį. O tai reiškia, kad didžioji dalis tų, kurių balsais „valstiečiai“ buvo išrinkti, nuo partijos nenusisuko.
„Medaus mėnesio“ rinkėjai nuo LVŽS nusisuko jau tada, kai partija... pradėjo vykdyti savo programą. Per pirmuosius kadencijos metus daugelis kontroversiškiau vertintų sprendimų buvo tiesiogiai išplaukę iš priešrinkiminių partijos nuostatų. Klasikinis pavyzdys – alkoholio kontrolės įstatymas. Kone visos priemonės, kurios buvo priimtos, tiems, kurie buvo skaitę „valstiečių“ programą, tikrai neturėjo būti naujiena.
Tad pirmieji valdančiųjų metai priminė pirmuosius Donaldo Trumpo metus Baltuosiuose Rūmuose. Aiškus žinojimas, kieno balsai lėmė patekimą į valdžią ir koncentravimasis į pažadų vykdymą nepaisant to, ką apie juos galvoja nemaža visuomenės dalis.
Konfliktai politikoje nebūtinai yra blogis. Jie padeda aiškiau visuomenei pateikti savo nuostatas ir mobilizuoti paramą. Ypač jeigu savo pusėje turi rimtų argumentų. Geriausi gelbėtojų, kurie iškilo akcentuodami konfliktą, pavyzdžiai dabartinėje pasaulio politikoje yra Donaldas Trumpas ir Lenkijos valdančioji „Teisės ir Teisingumo“ partija.
Tačiau kai konfliktas tėra asmeninių ambicijų išdava, pasekmės dažnai būna liūdnos. Žvelgiant iš LVŽS perspektyvų, konfliktai su Tėvynės sąjunga ir kitomis opozicinėmis jėgomis yra naudingi konfliktai, paremti politine logika. Tiesa, net ir šioje srityje gali būti nemažai žalos, jeigu eini į konfliktą prastai pasiruošęs ir neturėdamas stiprių kozirių.
Tačiau Ramūno Karbauskio asmeninis sąskaitų suvedinėjimas su Viktoru Pranckiečiu ar Roku Masiuliu yra visai kitokios istorijos. Tai absoliučiai neracionali ir nenaudinga veikla.
Konfliktas su V.Pranckiečiu galėjo būti ir kitoks, jeigu ne R.Karbauskio skubėjimas kuo greičiau išversti iš posto Seimo pirmininką ir nepakankamai geras opozicijos veiksmų prognozavimas. Daug nepalankių V.Pranckiečiui detalių galėjo paties konflikto pobūdį paversti į kovą su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, bet nesolidi ir vaikiškai karštligiška R.Karbauskio laikysena sutrukdė tokiam scenarijui. Tad šis konfliktas atrodė tik kaip nebrandus santykių aiškinimasis.
Rokas Masiulis šiuo metu nėra politikas. S.Skvernelio vyriausybėje jis buvo puikaus ministro etalonas. Dabar R.Karbauskis jį bando paversti nevykėliu, kurio veiksmai valstybei buvo žalingi. Tačiau šį karą viešojoje erdvėje pralaimi.
Politikoje yra reikalinga stora oda. Tik su laikysena „nieko asmeniško“ gali pasiekti gerų rezultatų. Kritikos visada buvo ir bus. Švaistydamas laiką ir energiją asmeninio pobūdžio kovoms, nieko nepasieksi.
2019-ieji LVŽS yra iššvaistyti metai. Jie sudarė koaliciją, kurios reikėjo, tačiau naujieji ministrai klimpo į skandalus, o artėjant paskutiniam kadencijos biudžeto svarstymui metais partija buvo priversta labiau paisyti koalicijos partnerių, o ne savo interesų. Vyriausybė, kuri lyginant su Seimu buvo stabilumo šaltinis, buvo susilpninta S.Skvernelio ligos ir permainų sudėtyje. Galiausiai, R.Karbauskiui labiau rūpėjo sąskaitų suvedinėjimas, o ne racionalus veikimas.
Galbūt LVŽS dar gali sukurti politinį stebuklą. Bet norint laimėti jau pralaimėtus rinkimus, reikia greitų ir didelių pokyčių.
2020-ųjų Seimo rinkimus LVŽS pralaimėjo būtent šiemet. Naujausias suklupimo akmuo yra automobilių registracijos mokestis – tokiems sumanymams priešrinkiminiai metai yra blogiausias laikas. Itin blogai tai, kad viešojoje erdvėje sklandė daug skirtingų šio mokesčio versijų ir nemaža dalis gyventojų net nelabai galėtų pasakyti, koks galutinis sprendimas buvo priimtas. Iki rinkimų liko dar beveik metai. LVŽS pats laikas nebekariauti beprasmių karų ir vengti skandalų. Tada jie dar gali būti svarbiu, nors ir ne pagrindiniu žaidėju, kai po 2020 metų Seimo rinkimų bus formuojama nauja vyriausybė. Galbūt LVŽS dar gali sukurti politinį stebuklą. Bet norint laimėti jau pralaimėtus rinkimus, reikia greitų ir didelių pokyčių.
Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.
