Žiniasklaida kone kiekvieną dieną bent kelis šimtus kartų kaltinama parsidavimu. Prostitutė. Kiekvieną dieną policininkai, medikai, politikai irgi kaltinami parsidavimu. Taigi, dar daugiau prostitučių. Ir nieko čia naujo nepridursi. Dėl kelių moralinių lavonų praeities vingių, kurie buvo pažymėti suteptų pinigų ženklais, visi tampa Judais.
Štai prisidengus šiais Judais marginalai vėliau skleidžia savo propagandinius anekdotus. Propaganda – šis žodis dabar yra toks gajus, jog nenorėdamas patirti fiasko žodžių mūšyje, esi priverstas šokti į vežimą ir juo riedėdamas į miškus sušukti: Propaganda!
Sveikinu, laimėjai. Bravo.
Būtent tokiu menkaverčiu kaltinimų vežimu ir važiuoja tautininkai visoje pabėgėlių istorijoje. Tačiau šis vežimas turi didesnę žalą, nei nevykę priešrinkiminiai lozungai.
Pirmiausia pažvelkite į šį plakatą, kvietusį lietuvius rinktis į mitingą prieš pabėgėlių priėmimą. Tiesa, jis kaip tik ir buvo platinamas tautininkų. Atsakykite – kas tai?
Kažkoks teroristas, suprask – iš „Islamo valstybės“ – su į plunksną panašiu peiliu džiaugiasi turėdamas Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nuotrauką. Kitaip nei tautininkų propaganda to nepavadinsi.
Išties tautininkai net nėra tokie nusipelnę, kad apie juos reikėtų rašyti. Tačiau jie vaidina svarbų vaidmenį visoje pabėgėlių istorijoje. Visuomenė šiuo metu labai jautri pabėgėlių klausimu ir bet koks demagogijos lašas skaldo lietuvius dar labiau.
Neužtikrintas politikų veikimas pabėgėlių klausimu atveria kelią tokiems politikos šarlatanams
Ir šiuos lašus tautininkai iš paskutiniųjų stengiasi išspausti.
Didžiausia bėda, kad visą šį tautininkų vežimą traukia ne kas kitas, o pati vyriausybė, vis dar neturinti veiksmų plano, kaip priims ir integruos pabėgėlius į visuomenę.
Šis nesugebėjimas komunikuoti su žmonėmis primena 2008 metų Seimo kurtas reformas, kuriomis buvo norima išsaugoti Lietuvos ekonomiką nuo recesijos banginio. Tuomet Andrius Kubilius su ministrais taip pat nesugebėjo deramai žmonėms išaiškinti, kodėl turime veržtis diržus.
Dabar situacija kartojasi. Neužtikrintas politikų veikimas pabėgėlių klausimu atveria kelią tokiems politikos šarlatanams kaip tautininkai. O šiuo keliu dardėdamas vežimas paskui save palieka propagandines šiukšles, kurios sukurtos iš dezinformacijos – vyriausybės trypčiojimo vietoje ir nežinojimo, ką reikia daryti.
Skleidžiamos žinutės, kad pabėgėliai gaus dideles išmokas – kone 600 eurų – piktina pašalpas gaunančius lietuvius. Pabėgėliai bus apgyvendinti socialiniuose būstuose – o kaip su mūsų šalių piliečiais? Jie dar gaus ir darbo vietas – verslininkai jau pažadėjo priimti, ypač tuose regionuose, kuriuose iš bedarbystės žmonės kortomis žaidžia.
Visa tai yra patys populiariausi šūksniai, kurie jau spėjo tapti propagandiniais teiginiais, kuriais į šalis svaidosi tautininkai. Blogiau yra tai, kad jų pusėn stoja ir patys Seimo nariai, neįsigilinę į pabėgėlių situaciją, bet stojantys mūru už „Lietuvą – lietuviams“.
Dėl kelių moralinių lavonų praeities vingių, kurie buvo pažymėti suteptų pinigų ženklais, visi tampa Judais
Šios demagogijos, kuriai žaidimų aikštelę sukūrė pati vyriausybė, rezultatas – 48 proc. lietuvių neketina net piršto pajudinti dėl pabėgėlių. Tokia yra visuomenės nuomonė – apatiška. Logikos ir pilietiškumo joje mažai. Lengva pakibti ant propagandinių kabliukų, kurie ir suformuoja požiūrį – visišką empatijos nebuvimą.
Visgi mažai kas įsigilina į faktą, kad Lietuva pabėgėlius priima jau nuo 1997 metų. Žinoma, jų mastas nebuvo toks didelis, kokį dabar teks priimti. Tačiau jokia naujiena, kad mūsų šalyje apsigyvens pabėgėliai iš karo krečiamų šalių.
Kur tuomet buvo tautininkai ir visi kiti, į empatiją kojas nusivalę demagogijos skleidėjai?
Seimo rinkimai artėja. Demagogijos daugės. Panaši nevykusi propaganda veršis pro kraštus, tačiau vargu ar ji taps rinkiminių triukų uoga ant politikų gaminamo pabėgėlių torto.
Kad ir kokia apatiška mūsų visuomenė bebūtų, tačiau, viliuosi, kad išsivaduos iš savo baltų kuriamos neapykantos.