Ilgą laiką pasyviai iš šalies stebėję pabėgėlių krizę mes net ir didžiausiame košmare nesitikėjome, kad jie atvyks į Lietuvą. Štai šis sakinys atspindi vieną Lietuvos tiesą. Pabėgėliams čia vietos nėra.
Išties yra. Ir tegu jie čia atvažiuoja, pasidalinsime tuo, ką turime. Tačiau įtikinti lietuvį, kad atvykėlis tai ne „Islamo valstybės“ marionetė, o galbūt puikus kulinaras, svajojantis pasislėpti nuo karo ir čia, Lietuvoje, atidaryti savo restoraną, sunku.
Pripažinkime – įtikinti neįmanoma. Nes lietuviai jau turi nuomonę – ir ji yra vienintelė, neginčijama, nepakeičiama. Ji suformuota ir ją pakeisti – bergždžias reikalas. Žerk faktus, klok statistiką ant stalo, nesistenk brukti kitokio požiūrio per prievartą, tačiau skatink įsiklausyti ir išgirsti. Veltui. Viskas veltui.
Užtat išgirsite trumpą lietuvio atsakymą, dažniausiai paremtą kokio nors įstabaus politinio lavono samprotavimais. Taip, samprotavimais.
Tiesiog tiesa yra viena. Ir ji lietuvių galvoje susiformuoja tą pačią akimirką, kuomet iškeliamas klausimas. „Ne“ – štai toks būna atsakymas. Žinoma, be loginio pagrindimo, tiesiog „ne“. Apie tai kalbėjo ir filosofas Jose Ortega y Gassetas. Pasak jo, masės žmogus iš anksto ir visiems laikams yra susidaręs rinkinį bendrų tiesų ir prietarų bei laisvai tuo naudojasi, jis neturi laiko klausytis faktų – jis žino tai, ką jam reikia. Ir taškas.
Tad nereikia ir stebėtis, kad pas mus, Lietuvoje, diskusija išnyko. Įrašykite ją į Raudonąją knygą, o tuomet išbraukite – tokia yra diskusijos ir faktų vieta žmonių gyvenime.
Nebūtina kalbėti tik apie pabėgėlius. Šis masių sukilimas atsispindi bet kuriame, kiek daugiau pamąstyti verčiančiame klausime. Ir jis dažniausiai susijęs su valstybe.
Masės žmogus iš anksto ir visiems laikams yra susidaręs rinkinį bendrų tiesų ir prietarų bei laisvai tuo naudojasi, jis neturi laiko klausytis faktų.
Homoseksualių porų partnerystė? Ne.
Leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje? Ne.
Dvikalbiai užrašai tautinių mažumų gyvenamoje vietoje? Ne.
Dokumentuose vardas ir pavardė rašoma originalo kalba? Ne.
Galų gale, ar tikite, kad Seimas gali pakeisti Lietuvą? Ne.
Aišku, kad ne. Ne – yra lengva ištarti. Tam nereikia net menkiausio argumento. Užtat šis „ne“ yra „stop“ mūsų valstybei.
Kodėl? Prisiminkite faktą, kurį dažnai pamirštate sakydami „ne“. Valstybė – tai jūs. Lietuva – tai jūs. O visa šalies ateitis – irgi esate jūs.
Kartodami „ne“ ir nenorėdami įsiklausyti į kitus žmones, kitas nuomones, net ir faktus, jūs stabdote šalies vystymąsi. Kitaip sakant – aplink save buriate dar daugiau neigiamų emocijų iškankintus piliečius, kurie taip pat nenori nieko girdėti, išskyrus save. Tuomet visi susikimbate už parankių ir linksmai sau žygiuojate gatve su iškeltais plakatais – „Lietuva be ateities“, „Jau norėjome dirbti, bet dabar tikrai nedirbsime“, „Vagys!“.
Žinoma, atrodo, kad aš dabar jus papirkinėju ir bruku savo nuomonę?
Puiku, jei jau taip manote – pergalė pasiekta. Kažkas iš jūsų išgirdo, kad yra ir kitas požiūris, o gal čia atpažino save ir iš gėdos pradėjo nervingai trypčioti ant plakato su vaikiškais šūkiais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mažvydas Karalius: Iš Lietuvos nutautėjimas emigruos. Pamatysite