Nesirengiu dėstyti pamokslo apie gyvenimo tiesas. Kalbu apie tą aspektą, kurį dažnai pamirštame – nepakeliame nosies ir nežiūrime toliau savo pėdų. Tad pažiūrėkite.
Visų pirma, išmokite atskirti, kas yra pabėgėlis, kas – migrantas. Lietuva rengiasi priimti pabėgėlius, žmones, bėgančius nuo pilietinio karo, terorizmo ir mirties.
Migrantai, tokie, kuriuos sulaikė pareigūnai Lietuvoje (jie buvo iš Irako) tėra ekonominės gerovės siekiantys emigrantai. Visai kaip lietuviai prieš įstojant į Europos Sąjungą. Tuomet norintys emigruoti apsimetinėjo studentais ir turėjo begalę išradingų istorijų, kad galėtų nelegaliai patekti pas britus ir ten nešioti plytas ir skusti žuvis fabrikuose.
Pabėgėliai pasirinko palikti savo šalį. Tačiau kiek iš jūsų liktų gyventi čia, Lietuvoje, jei ji būtų varpoma kulkų, o gatvės suteptos krauju? Neteigiu, kad emigracija yra pats geriausias sprendimas, tačiau jie taip pasirinko. Taip jie brėžia savo likimą.
Žinoma, jų situacija visą Europą įstūmė į didelį chaosą. Niekas tokiam pabėgėlių srautui nebuvo pasirengęs. Vokietija vaidina lyderės vaidmenį – žada jau šiemet priimti 800 tūkst. pabėgėlių, tačiau ir ji nėra visagalė – paskelbė apie pasienio kontrolės atnaujinimą. Jos pavyzdžiu pasekė Austrija ir Slovėnija. Lietuva taip pat svarsto įvairius scenarijus.
Chaosas yra didelis. Ir jo pilna visur.
Tačiau ši suirutė yra ir pabėgėlių stovyklose. Jie, kaip ir visa Europa, nežino savo likimo, nežino, kaip išspręsti šį klausimą, kad tai tenkintų visas puses. Tačiau vienintelį faktą Europa pripažino – padėti yra būtina.
Kiekvieną dieną mus pasiekia naujienos apie pabėgėlius. Ir dažniausiai jos tvyro tokiame kontekste, kuris jau pats prašosi būti pasmerkiamas
Dabar įsivaizduokite, kad jūs esate ta moteris iš Sirijos, bėganti su savo vaikais nuo giltinės su „Islamo valstybės“ antpečiais. Nėra abejonių, jūs norėsite savo vaikams geriausia. Šauksite, stovėdama prie valstybės sienos, kad jus priimtų? Šauksite.
Panašiai buvo Vengrijoje, kur susirėmimai buvo skaudūs. Vengrai pabėgėlius ramino ašarinėmis dujomis, šie atgal davė akmenimis. Čia susikūrė atsakymo neturinti diskusija – ir vieni, ir kiti nori išvengti chaoso. Tik vieni dar nežino kaip padėti, o kiti – nori išgyventi.
Nėra jokių abejonių, kad tarp pabėgėlių yra karštakošių, kurie, įsimaišę tarp gyvenimo džiaugsmą praradusių žmonių, siekia ne naujo gyvenimo, bet pirmiausia – ekonominės gerovės. Tačiau pažvelkit aplink – negi tokių jūs nepažįstate čia, Lietuvoje?
Lietuva, priimsianti 1105 pabėgėlius, netaps chaoso židiniu. Šie žmonės ramiai įsilies į mūsų visuomenę ir jūs to net nepastebėsite. Ir nebus taip, kad staiga, vieną rytą, visi tapsime musulmonais, o kas antras gatvėje sutiktas žmogus bus iš Sirijos. O jei ir bus, kodėl blogai? Jei žmogus doras ir gerbia visuomenę bei valstybę – kodėl jį reikia smerkti?
Atsiverkite pasauliui, žiūrėkite toliau savo nosies.
O dabar prisiminkite mano minėtą moterį iš Sirijos. Ką darytumėt jūs, jei būtumėt pabėgėlis?
TAIP PAT SKAITYKITE: Mažvydas Karalius: Lietuvoje yra tik viena tiesa