Raginimų susidoroti su homoseksualais Lietuvoje niekada nestigo. Ir nestigs. Nereikia norėti, kad opi visuomenės homofobijos problema išgaruos kaip vanduo. Niekaip. Net ir po gero dešimtmečio bus keiksmus laidančių ir teigiančių, kad visus gėjus ir lesbietes reikia tremti į niekam nežinomą šalį. Tą su rusišku pavadinimu, iš trijų raidžių. O be jų iš Lietuvos dar reikia išnaikinti dykaduoniavimą, korupciją, politinį abejingumą. Problemų yra. Bet viskas po to. Suprask, kai neliks homoseksualų.
Visada bus ir tokių, kurie imsis iniciatyvos ir ragins, kad reikia kilti į kovą su gėjais ir lesbietėmis. Nebijokite, Lietuva gražulių turi pakankamai. Pakankamai ir pankų, ir paksų ir kitų modernios visuomenės bijančių algirdų, kurie drebina premjeriško kostiumo kinkas – ką pagalvos žmonės, jei pritarsime tos pačios lyties asmenų santuokai? Bet juk svarbiausia – žmogus.
Pasmerks, premjere, pasmerks. Nuplėš socialdemokratų drovumo kostiumą ir jį sudegins kartu su visais tamstos politikos ateities planais. Nes tokia ši Lietuvos visuomenė – homofobiška. Ir tai reikia pripažinti.
Visgi šioje visuomenėje niekada nestigs ir jaunimo autoritetų, kurie gins žmogaus teises. Tačiau nestigs ir priešininkų – tokių marijų adomaičių, kurie Lietuvos vardą anksčiau garsino visame pasaulyje. Visgi ir dabar garsina, nepamirškime laurų. Garsina taip, kaip kone kiekvienas lietuvis dėl to džiaugiasi – pastatė visus homoseksualus į vietą.
Žinoma, šis homofobas (o kitaip šio kūrėjo ir nepavadinsi) po kurio laiko grįš į savo išsikovotą sceną – nupūs nuo savo plokštelių dulkes ir muzika pakerės tūkstantines minias. Taip jau buvo. Ir ne kartą. Egidijus Dragūnas taip pat nėra aukso avinėlis (pagal gimimo datą trūko vos kelių dienų ir būtų tapęs tikru avinu) – svaidė vidurinius pirštus, mikrofonus į gerbėjus, o šie vis šaukė ir šaukia – Egi, Egi!
Ir? Ir nieko. Visuomenė atlaidi tokiems individams. Kodėl? Nes jie kuria puikią muziką, turi talentą ir yra puikūs žmonės. O štai tas gėjus, koks ten jo vardas, nesvarbu, yra pederastas – ant kaktos parašyta, nematai? Nesvarbu, kad jo pasiekimai viršija kas trečio lietuvio svajones.
Homoseksualus keikti galima, o išgalvotą socialinį luomą – heteroseksualus – pirštu liesti uždrausta?
Lietuvoje niekada nestigs ir modernios visuomenės stabdytojų. Jiems tos pačios lyties asmenų santuoka, kas yra žmogiška teisė į asmeninę laimę, yra nesąmonė. Lyg iš agurkų gamintum kugelį – dėk krakmolo kiek nori, bet sultys ir tiek. Sakyk ką nori, įrodinėk, kad ne tau, lietuvi, turi rūpėti kaimyno asmeninis gyvenimas. Viskas bergždžiai.
Greitu metu Lietuvoje dar nestigs ir tų, kurie pamatę bet kokią naujieną apie homoseksualus suskubs komentuoti ir tikinti – ot, bjaurybės, jums taip ir reikia. Kita vertus, ne taip ir seniai Lietuvos žiniasklaidoje mačiau verstą publikaciją po kuria skambieji interneto komentatoriai tylėjo. Ignoravo. Neva – neįdomu. Kalba ėjo apie „Islamo valstybės“ užmuštą žmogų. Mat homoseksualus buvo. Komentatoriai užsičiaupė. Išties ką palaikyti – teroristus ar gėjus?
Štai jums ir asmenybės testas, nereikalaujantis atsakinėti į dešimtis klausimų. Vienas paprastas atsakymas, nereikalaujantis publikos pagalbos bei skambučių giminėms ir aišku, kieno pusėje stovite.
Dabar smagiau?
Visgi Lietuvoje stinga tos didelės daugumos, kurie spjautų į tokius marijus adomaičius. Riebiai. Be jokių užuolankų. Nes homofobų šioje šalyje ir taip pakanka. Nors patyčių mažiausiai reikia.
Išties, gal pagaliau leiskime kiekvienam šalies piliečiui turėti asmeninį gyvenimą? Kodėl mums, heteroseksualams, rūpi, kaip mūsų kaimynas ar kaimynė leidžia laisvalaikį?
Jauskite gėdą, nes aš, heteroseksualus, vedęs vyras, dėl jūsų, homofobų, jaučiu asmeninę gėdą. Už jus. Ir dėl jūsų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mažvydas Karalius: Mus visus praris Europa