Buvusio užsienio reikalų ministro idėja, remiantis tarpukario politiniu geografu Kaziu Pakštu, Baltoskandija – tai dieviškai subalansuotas regionas. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą minėjo, jog Šiaurės ir Baltijos šalys yra geri bičiuliai ir patikimi draugai, su kuriais vienija ne tik politiniai ar ekonominiai ryšiai, bet ir panašūs papročiai ir tradicijos. Pasak jos, Lietuva visada orientavosi į Vakarus ir Šiaurę ir ta kryptis turėtų išlikti.
Šiaurės Europos linkme išsakyta daug gražių žodžių. Visgi, būtų naivu tikėti, jog valstybės gyvena susikabinę už rankų rožinių iliuzijų pasaulyje. Valstybių elgesį veikia ir interesai, ir tapatybė. Galima jaustis artimais su „braliukais“ latviais, bet kai reikalas pasisuka prie jūros sienos klausimų, energetinio saugumo, ekonominės naudos ir su tuo susijusių lobistų ir interesų grupių poveikio, tai, natūralu, kad valstybių pozicijos gali skirtis.
Visgi, būtų naivu tikėti, jog valstybės gyvena susikabinę už rankų rožinių iliuzijų pasaulyje.
Kita vertus, tarp valstybių egzistuoja nuolat kuriami simpatijos-empatijos, pasitikėjimo, artumo, bendrystės ryšiai. Politikai, atsakingi už užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą, nuolat konstruoja draugų ratus, remiantis tam tikrais kriterijais ir bruožais, įskaitant regionines orientacijas.
Į straipsnio pavadinime išsikeltą retorinį klausimą neatsakysiu. Veikiau noriu parodyti, kaip pagal Konstituciją už užsienio politikos formavimą ir įgyvendinimą kartu su vyriausybe atsakingos Prezidentės pareiškimai, dvejų paskutinių vyriausybių bei politinių partijų programos vertina Baltoskandijos ir regioninio prieraišumo idėjas.
Visų pirma, Prezidentės 2014–2017 m. politinėse kalbose, pareiškimuose ir interviu šiaurinės orientacijos idėjos užima 13 proc. Baltiškoji idėja – 70 proc., Rytų Europos – 6 proc., o Vidurio Europos – 2 proc. Lenkija per tris metus minima... tik keturis kartus. Akivaizdu, kad Lietuvos Prezidentė nemato nei kaip Vidurio, nei kaip Rytų Europos šalies. Šiaurės Europos idėja grindžiama Lietuvos vieta stiprėjančioje Baltoskandijoje, kuri svarbi dėl saugumo, energetikos ir gerųjų socialinių ir ekonominių praktikų.
Pastarųjų dvejų metų Vyriausybių programose NB8 idėja taip pat yra antra pagal populiarumą, nusileidžianti dominuojančiai trišalei baltiškajai dimensijai. Vidurio ir Rytų Europos paminėjimai yra reti. „Šiaurietiškumas“ matomas per tas pačias gerąsias skandinavų patirtis, pasitikėjimą bei bendradarbiavimą regiono saugumo vardan. Lenkija programose įtraukiama į platesnį Baltijos-Šiaurės, Vokietijos ir JAV formatą, vėlgi dėl Rusijos geopolitinių iššūkių ir dėl energetinių bei transporto jungčių.
Iš šešių rinkiminį barjerą peržengusių politinių partijų programose Lietuvos lenkų rinkiminė akcija ir „Tvarka ir teisingumas“ beveik neturi jokių regioninių orientacijų! Valstiečių, konservatorių, socialdemokratų ir liberalų programose dominuoja baltiškasis matmuo, o šiaurietiškumas ir vėl užima antrą vietą. Baltoskandiška idėja siejasi su bendrais saugumo iššūkiais, gerais skandinaviškais pavyzdžiais ir energetinio saugumo svarba. Lenkija matoma kaip partnerė plačiame geopolitinio saugumo kūrimo formate ir energetinių ir transporto jungčių dalis.
Ši trumpa pagrindinių politinių veikėjų nuostatų apžvalga leidžia teigti, jog Baltoskandiškoji dimensija vis labiau įsitvirtina Lietuvos politinėse vizijose ir galbūt net transformuoja ir išplečia baltiškąją idėją. Be abejo, vizijas turi lydėti politiniai veiksmai ir darbai tiek diplomatiniame fronte, tiek įgyvendinant strateginius projektus. Čia, kaip minėjau, valstybių interesai gali skirtis, bet tai nepaneigia mūsų politikų Lietuvos prieraišumo Šiaurės Europoje akcentavimo. Valstybėms kaip ir žmonėms visada norisi būti geresnėje kompanijoje.
Mindaugas Jurkynas yra Vytauto Didžiojo universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mindaugas Jurkynas: Ar tik spygliai svarbūs ežiams? Galimybės užsienio politikoje
