Ne tik dauguma Rusijos gyventojų ar režisierius R.Tuminas pritaria Rusijos prezidento politikai ir abejoja mūsų savigyna ar principais tarptautiniuose santykiuose. Šį savaitgalį Vokietijos dienraščio „Die Welt“ apklausa atskleidė, jog 56 proc. vokiečių respondentų mano, jog su Rusija reikia suartėti, o televizijos kanalo ZDF apklausa parodė, kad dėl JAV prezidento D.Trumpo politikos susirūpinę 82 proc. vokiečių, o V.Putino politika kelia rūpestį tik 44 proc. respondentų. Žmonių polinkis žavėtis lyderiais yra psichologinė būsena, tačiau žavėtis piktadariais yra tam tikra patologijos forma.
Nuo V.Putino tapimo Rusijos prezidentu 2000 m., per aštuoniolika metų Rusijos tarptautinė padėtis ir vertinimas pablogėjo. Nesiveliant į SSRS okupacijos skriaudas ir neatlygintą milžinišką žalą Lietuvai ir Baltijos šalims, Rusijos režimo veikla mirga neigiamais vertinimais pačios Rusijos ir tarptautinės visuomenės atžvilgiu. Su V.Putino atėjimu, Rusijos demokratijos daigai, pradėti ekonominio chaotiškumo B.Jelcino eroje, buvo iš esmės palaidoti. Įžūliai klastojami rinkimai, perimta ir kontroliuojama žiniasklaida, agresyvi ir manipuliatyvi propaganda – iš autoritarinių režimų „vadovėlių“.
Nepaklūstantys Putino režimui yra šalinami, įkalinami arba izoliuojami – B.Nemcovas, A.Politkovskaja, S.Magnickis, A.Litvinenka ir kiti – prarado gyvybes. Susidorojimas su M.Chodorkovskiu ar pankroko grupe „Pussy Riot“ juos įkalinant – nepamiršti. A.Navalnui režimo sukurpti kaltinimai ir draudimas dalyvauti rinkimuose – dar vienas liūdnas represyvaus Kremliaus charakterio pavyzdys. Kremlius niekada „nemeluoja“: žali žmogeliukai Kryme – ne mes („bet kas gali nusipirkti Rusijos armijos aprangą“), karas prieš ukrainiečius Donbase – ne mes („savanorių frontas prieš Ukrainos fašistus“), valstybės sukurta masinė dopingo sistema – ne mes („sąmokslas prieš Rusiją“), numuštas MH17 – ne mes („ukrainiečiai atsakingi“), išpuoliai Didžiojoje Britanijoje – ne mes („britai patys turi cheminį ginklą“) ir t.t.
Apskritai, embargo taikymas kone visoms Europos šalims rodo Rusijos režimo trumparegiškumą ir agresyvumą. Beje, į Rusijos paskelbtus maisto produktų apribojimus Vakarų šalims taip ir nebuvo atsakyta.
Visas pasaulis neteisus, nes „visi prieš teisiąją Rusiją“. Ar pamiršome Kremliaus karą prieš Gruziją ir de facto aneksuotas Pietų Osetiją ir Abchaziją bei Rusijos kontroliuojamą Padniestrę?
Maskva nesibodi naudotis elektroninėmis poveikio priemonėmis. Plataus masto kibernetinės atakos prieš Estiją ir Ukrainą, kišimasis į rinkimus JAV, „trolių“ veikla socialiniuose tinkluose, propagandos skleidimas Vakarų visuomenėse, parama ir simpatijos kraštutinių dešiniųjų ir neonacistinėmis partijoms yra akivaizdūs. Manipuliavimas energetiniais šaltiniais, nutraukiant dujų ar naftos tiekimą yra pažįstami ne vienai šaliai nuo Lietuvos iki Ukrainos.
Apskritai, embargo taikymas kone visoms Europos šalims rodo Rusijos režimo trumparegiškumą ir agresyvumą. Beje, į Rusijos paskelbtus maisto produktų apribojimus Vakarų šalims taip ir nebuvo atsakyta.
Žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje itin dideli, kruvinojo Sirijos vadovo al Assado režimo palaikymas ir civilių bombardavimas neišnyksta iš žiniasklaidos antraščių, kaip ir nuolatiniai valstybių oro erdvės pažeidinėjimai Šiaurės Europoje. Rusijos vykdomos karinės pratybos visuomet yra puolamojo pobūdžio su branduolinio ginklo panaudojimo imitacijomis. Istorijos ir tiesiog faktų perrašinėjimas bei sovietmečio šlovinimas atspindi V.Putino Rusijos šovinistinį identitetą. Kadaise SSRS, kurios teises Rusija perėmė, buvo bipolio pasaulio dalis. Jis ir SSRS žlugo. Rusija prarado dideles teritorijas ir įgijo aibę priešų.
Sankcijos, didėjanti tarptautinė izoliacija ir virš 40 milijonų ant Putino piktų ukrainiečių niekur nedingo. Pasivaikščiokite po Lvivo turgų senamiestyje ir nusipirkite ten parduodamo ...specialaus tualetinio popieriaus. Jūs suprasite ir pasijuoksite. Rusijos demografiniai, socialiniai ir ekonominiai rodikliai yra nykūs. Štai tokie V.Putino aštuoniolikos metų Rusijos valdymo rezultatai, su kuriais, deja, tenka gyventi toliau tiek Rusijos visuomenei, tiek pasauliui. Neseniai vaikystės draugas diskutavo su pažįstamu, kuris nuolat kritikavo amerikiečius ir teigiamai vertino šių dienų Rusijos politiką.
Mano bičiulis užbaigė diskusiją vienu klausimu: „Ką blogo (Lietuvai) padarė amerikonai, ir ką SSRS bei Rusija?“. Nesistebiu, kai studentai iš esmės neranda teigiamų Rusijos apibūdinimų ar geros praktikos pavyzdžių be Rusijos klasikinės kultūros. Norisi, kad jų būtų daugiau, bet pastarieji aštuoniolika V.Putino valdymo metų vilčių neįkvepia.
Dr. Mindaugas Jurkynas yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius.
