Tik kaip nutiktų mobilizacijos atveju?
Žmogui, tarnavusiam kitos valstybės kariuomenėje, gali nebeužtekti vien tik meilės Tėvynei. Lietuvos pilietis, tarnavęs kitos šalies kariuomenėje, nebūtinai turėtų galimybę ginti savo gimtinę. Jis, įgijęs kitos šalies pilietybę, tampa ir kitos šalies karo prievolininku. Kiekviena šalis turi teisėtą interesą į savo karo prievolininkus. Šioje vietoje sprendimą, kurią valstybę ginti, priima nebe pilietis, o valstybė, kurioje jis jau atliko karinę tarnybą ir yra tos valstybės kariuomenės dalis – apie tai Lietuvoje, vykstant debatams dėl daugybinės pilietybės, nekalbama.
LR vyriausybė savo tinklalapyje pateikia tokią informaciją: „Tam, kad būtų supaprastintos privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygos ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, ateityje bus siūloma jungtis prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos. Taip pat bus svarstoma galimybė pasirašyti atitinkamas sutartis su kitomis valstybėmis, kurios nėra minėtos Konvencijos subjektai, bet leidžia savo piliečiams turėti daugybinę pilietybę.“
Dvigubos pilietybės atveju, Suomijoje gyvenantis asmuo yra šioje šalyje karo prievolininkas. Tačiau jis gali rinktis, kurioje šalyje atliks privalomąją karinę tarnybą.
Pateiksiu keletą konkrečių pavyzdžių iš praktikos, kaip tam tikros Europos šalys, kuriose yra privalomoji karinė tarnyba, mato karo prievolininką, kuris gyvena toje šalyje ir turi dvigubą pilietybę. Tam buvo gauta informacija iš Norvegijos, Danijos, Suomijos ambasadų Vokietijoje. Taip pat detaliau supažindinsiu su sutartimi tarp Vokietijos ir Šveicarijos dėl karo prievolės dvigubos pilietybės atveju. Šis oficialus išaiškinimas buvo gautas tiesiogiai iš Vokietijos kariuomenės.
Karo prievolininko suvokimas atrinktose Europos šalyse
Norvegijos pilietis, nuo 19 iki 44 metų, yra šios šalies karo prievolininkas. Taip pat Norvegijos karo prievolininku yra laikomas asmuo iš kitos ES šalies, kuris gyvena Norvegijoje ir turi Norvegijos bei savo šalies pilietybes, taigi, kuris turi dvigubą pilietybę. Išimtis taikoma moterims, gimusioms iki 1997 sausio 1-os ir įšventintiems kunigams, kurie nėra atlikę karinės tarnybos. Taip pat išimtis taikoma asmenims, kurie turi dvigubą pilietybę, bet negyvena Norvegijoje. Kitos šalies piliečiai, kurie ilgą laiką gyvena Norvegijoje, gali pasirinkti, Norvegijoje ar kitoje šalyje tarnaus.
Danijoje karo prievolininkas yra vyras, sulaukęs 18 metų (moterys karo prievolę gali rinktis), turintis Danijos pilietybę ir gyvenantis Danijoje. ES piliečiai, gyvenantys Danijoje ir turintys Danijos bei savo šalies pilietybes, priklausomai nuo tarpvalstybinių susitarimų, gali rinktis, kurioje šalyje tarnaus. Pvz.: Danijos ir Vokietijos pilietis privalomosios karinės tarnybos Vokietijoje laikais privalėjo tarnauti tik vienoje valstybėje.
Suomijoje karo prievolininkas yra kiekvienas vyras nuo 18 metų iki 60 metų. Kaip ir Danijoje, taip pat ir Suomijoje moterys karinę tarnybą gali rinktis – sąlyga yra amžius nuo 18 iki 29 metų ir Suomijos pilietybė. Dvigubos pilietybės atveju, Suomijoje gyvenantis asmuo yra šioje šalyje karo prievolininkas. Tačiau jis gali rinktis, kurioje šalyje atliks privalomąją karinę tarnybą. Jeigu asmuo Suomijoje negyvena ilgiau nei paskutinius septynerius metus, nėra įpareigojamas atlikti karinės tarnybos Suomijoje.
Karo prievolė ir mobilizacija dvigubos pilietybės atveju, Vokietijos ir Šveicarijos sutartis
Karo prievolės įsipareigojimai tarp Vokietijos ir Šveicarijos remiasi dvišaliu valstybių susitarimu, kuris įsigaliojo 2011 metų spalio 1-ąją dieną (Abkommen zwischen der Bundesrepublik Deutschland und der Schweizerischen Eidgenossenschaft über die Wehrpflicht der Doppelstaater/Doppelbürger). Susitarimo 5-ajame straipsnyje yra nurodyta, jog asmuo, turintis dvigubą pilietybę, gali privalomąją karinę tarnybą atlikti tik vienoje šalyje. O kita šalis, kurios pilietybę jis taip pat turi, privalo atliktą karinę tarnybą įskaityti. Toliau 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dvigubą pilietybę turintis karo prievolininkas yra įpareigotas tolimesnių privalomųjų karinių mokymų ar grėsmės ir gynybos atveju priklausyti tik tos šalies, kurioje ir atliko privalomąją karinę tarnybą, kariniams vienetams.
Jeigu dvigubą pilietybę turintis asmuo visada gyveno Šveicarijoje ir ten atliko privalomąją karinę tarnybą, jis bus laikomas karo prievolininku tik Šveicarijoje – Vokietijos kariuomenė nebegali jo įtraukti į savo kariuomenės vienetus, netgi tuo atveju, jeigu jis po karinės tarnybos Šveicarijoje persikeltų gyventi į Vokietiją. Ypač grėsmės ir gynybos atveju Šveicarijos kariuomenėje tarnavęs abiejų šalių pilietis privalo grįžti į Šveicariją. Šiuo atveju karo prievolininkas neturi jokios galimybės pasirinkti, kurią šalį jam ginti. Jis, esant iškvietimui, turėtų grįžti į Šveicariją. Tačiau, jeigu Vokietijos ir Šveicarijos pilietybes turintis asmuo visada gyveno Vokietijoje ir nebuvo pakviestas atlikti privalomosios karinės tarnybos, jis vis tiek toliau lieka Vokietijos karo prievolininku ir grėsmės ar gynybos atveju gali būti šaukiamas tik Vokietijos kariuomenės.
Lietuvos pilietis, tarnavęs kitos šalies kariuomenėje, nebūtinai turėtų galimybę ginti savo gimtinę.
Panašių susitarimų tarp Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Graikijos, Danijos yra ir daugiau. Daugelyje sutarčių galioja panašus principas, leidžiantis dvigubos pilietybės atveju rinktis karinės tarnybos šalį. Tačiau, kaip matome susitarime tarp Vokietijos ir Šveicarijos, karo prievolininkas, atlikęs karinę tarnybą pasirinktoje šalyje, priklauso tik tai kariuomenei ir mobilizacijos atveju gali būti pašauktas tik tos vienos kariuomenės. Konkrečiau – jei Šveicarijos ir Vokietijos pilietybę turintis asmuo gyvena Vokietijoje ir joje yra atlikęs karinę tarnybą, tai mobilizacijos atveju jis neturėtų teisės pats spręsti, prie kurios šalies kariuomenės jis norėtų jungtis – šį sprendimą galės priimti tik Vokietijos kariuomenė.
Tikriausiai kyla klausimas, kodėl buvo pasirinkta Vokietija, kalbant apie karo prievolę ir mobilizaciją daugybinės pilietybės atveju. Juolab, kad šioje šalyje nuo 2011 metų liepos 1-os dienos nėra privalomosios karinės tarnybos.
Būtent dėl to, kad Vokietija turi sukaupusi didelę patirtį, susijusią su karo prievole daugybinės pilietybės atveju. Taip pat pažymėtina, kad privalomoji karinė tarnyba Vokietijoje buvo tik sustabdyta (dėl konvencinės grėsmės nebuvimo pagal Varšuvos paktą). Esant grėsmei ir politiniam sprendimui, teisiškai ji galėtų būti grąžinta bet kuriuo metu.
Mindaugas Lukšys yra Lietuvos šaulių sąjungą remiančiosios sąjungos Vokietijoje valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Čikagoje ir Vokietijos Bundesvero rezervistų asociacijos narys.
