Mes esame liudytojai visko, ką Jis yra padaręs žydų šalyje ir Jeruzalėje. Jį nužudė pakabindami ant medžio. Tačiau trečią dieną Dievas Jį prikėlė ir leido Jam pasirodyti, beje, ne visai tautai, o Dievo iš anksto paskirtiems liudytojams, būtent mums, kurie su juo valgėme ir gėrėme, Jam prisikėlus iš numirusių. Jis mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad Jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie Jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kas Jį tiki, gauna Jo vardu nuodėmių atleidimą.“ (Apd 10,34.37-43)
Nuostabi žinia apie prisikėlusį Jėzų iš Nazareto pasklido neįtikėtinu greičiu. Nepaisant pasaulio galingųjų persekiojimo, daugelio paprastų žmonių abejingumo, pergalinga Velykų žinia pasiekė net tolimiausius pasaulio kraštelius.
Ačiū Dievui, ir mes šiandien džiaugiamės Prisikėlimu. Kaip kadaise apaštalas Petras Kornelijaus namuose paskelbė apie šį stebuklą, kaip pamokslo klausiusiems Cezarėjos gyventojams, Kornelijaus artimiesiems, nužengė Šventoji Dvasia, taip ir mes esame Šventąja Dvasia atgaivinti ir per ištikimų Dievo tarnų skelbimą atnaujinti ir pašvęsti amžinajam gyvenimui.
Tik per ištikimus Evangelijos skelbėjus mes pažinome savo prisikėlusįjį Viešpatį. Šiais metais Lietuvoje švenčiame iškilaus liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų. Taip pat šiomis dienomis minėsime mūsų mylimo ganytojo vyskupo Jono Viktoro Kalvano 100-ąsias gimimo metines.
Kas sieja šiuos Dievo tarnus? Ir kodėl verta juos prisiminti Velykų šventėse? Ir vienas, ir kitas gyveno sunkiais laikais, matydami, kaip žlunga žmonių gyvenimai, kaip prarandamas tikėjimas bei viltis, kaip žmones kausto baimė ir abejingumas.
Taigi Jų gyvenamoji aplinka ir laikmečiai neliudijo nieko gero. Tačiau Viešpaties tarnai triūsė pasikliaudami ne savimi, bet prisikėlusiu Kristumi. Jie žinojo, jog nepaisant didelio žemiško vargo ir pavojų, pergalė priklauso Kristui ir drauge visiems Jo pasekėjams – Jo Bažnyčiai.
Todėl ir mes šiandien džiaukimės ir guoskimės mūsų vienintele vltimi – Jėzumi Kristumi. Liudykime Jį savo gyvenimu bei meilės darbais ir nesišalinkime Jo, kai Jis lanko mus, norėdamas išgydyti savo žodžiu, Krikšto vandeniu, savo Kūnu ir Krauju. Verčiau dėkokime Jam ir džiaukimės, kad Jis iki šiol pašventina ir atnaujina mus ir nori su mumis gyventi.
Kristus prisikėlė!
