Šiandien minime šv. arkangelo Mykolo ir visų angelų dieną.
Apie angelus turime vienokį ar kitokį įsivaizdavimą. Angelai puikiausiai pritapo postmodernioje kultūroje ir visų laikų komercijoje, ezoterikų porinimuose ir šiaip kasdieniame gyvenime. Nuo beveik nurėdytų gražuolių iki treniruotų supermenų, nuo kūdikio iki mylimos merginos – angelu, angeliuku, angeliška būtybe ir pan. gali būti pavadinta beveik bet kas.
Mūsų kultūroje beveik nesvarbu, kam kokį titulą ar vardą priklijuoti. Kultūra ir skoniai yra kultūra ir skoniai. Su tuo nepakovosi. Tačiau mes, krikščionys, šią dieną prisimename kažką, kas yra daugiau nei tik rimtas menas ar banalybė, ar kičas. Mes tikrai prisimename gyvas būtybes. Tiesa ne iš kūno ir kraujo, kaip mes, bet su mūsų kūniškuoju kasdieniu gyvenimu betarpiškai susijusias.
Egzistuojančias lygiai taip, kaip ir mes. Tiesa, daugeliu atvejų gyvuojančias nepalyginamai ilgiau už mus ir turinčias patirtį reikaluose su mumis, šiuo pasauliu bei savo puolusiais buvusiais bendradarbiais – Dievo ir Jo kūrinijos priešais bei žmogaus kaltintojais ir gundytojais. Bet šį kartą apie juos nekalbėsim, kad ir kaip jie trokštų mūsų dėmesio.
Angelai – tarnaujančios būtybės, tiesiogiai verčiant iš graikų kalbos – pasiuntiniai, atnešantys ir perduodantys Dievo žinią. Taip pat angelai įgyvendina Dievo valią. Nuo pirmųjų Biblijos puslapių iki paskutiniųjų mes skaitome apie angelus. Mūsų Viešpaties žemiškoje kelionėje arkangelas paskelbė Jo prasidėjimą, angelai paskelbė Jo gimimą, angelai patarnavo po gundymų ir maldoje Getsemanėje. Angelai apsakė Jo prisikėlimą.
Taigi angelai nevykdo savo valios, bet valią mūsų Viešpaties. Todėl ši diena yra padėka Jam už tarnaujančias būtybes, kurios mus saugo, parodo ir kreipia Jo link.
Visa, ką angelai darė ir daro, yra dėl žmogaus ir žmogui. Bet ne šiaip “dėl visuotinės gerovės”, bet vykdydami tai, ko nori Viešpats, kad Jo meilė, Jo gailestingumas, Jo rūpestis žmogaus gyvenimu ir išganymu būtų patiriami žmonių.
Taigi angelai nevykdo savo valios, bet valią mūsų Viešpaties. Todėl ši diena yra padėka Jam už tarnaujančias būtybes, kurios mus saugo, parodo ir kreipia Jo link.
Arkangelui Mykolui ir kitiems angelams buvo duota daug pavedimų ir suteikta daug įgaliojimų, apie kuriuos skaitome Biblijoje. Bet yra ir žmonių, kuriuos mes galėtume pavadinti angelais – Dievo žinios nešėjais. Tai – žemiškieji ganytojai, kunigai ir vyskupai. Žinoma, visokių mūsų yra, bet kalbama apie tuos, kurie skelbia tikrą Evangeliją ir parodo tikrą Kristų – tokį, koks Jis yra.
Taip pat daugelis turi angelą, kurio itin dažnai neįvertina jam esant gyvam. Tai – motina. Motina, kuri atveria Dievo meilės pažinimą, mama, kuri savo meile mums leidžia pasitikėti Dieviškąja meile, mama, kuri meldžiasi už mus ir kurios meilė yra besąlygiška. Tokia mama yra tarsi angelas, kūnu ir krauju susijęs su mumis, mums paties Dievo priskirtas. Kaip dažnai šie angelai prisimenami, kai jų jau nebėra tarp mūsų ir kaip retai Dievui už juos dėkojame, kol jų širdys dar plaka žemiškajame gyvenime.
Tarsi Dievo siųstas angelas gali būti ištikimas draugas, atviras mums visuose mūsų keliuose ir buvimu šalia bei teisingu žodžiu galintis sugrąžinti į tikrovę, kai susipainiojame savo mintyse, emocijose ir šiaip gyvenime.
Angelu gali pasirodyti besąs ir tiesiog pašalinis žmogus, ištiesęs mums pagalbos ranką ar skyręs savo širdyje mums vietos, nors jam iš to nėra jokios naudos ir dažniausiai už tai jis nesusilaukia padėkos.
Pažvelkime. Mus supa paties Dievo dovanotos dvasinės ir kūniškos būtybės, kad mes gyventume, tvirtai žengtume gyvenimo keliu ir galėtume visa savo esybe patirti Dievo meilę. Tad šiandien padėkokime Viešpačiui už tai, kad taip gausiai mus apdovanojo tais, kurie mums kasdien padeda patirti Jo meilę.
