 |
| Monika Bončkutė |
Pastaruoju metu prezidento žmona iš tiesų stengėsi būti tokia, kokią ją nori matyti dauguma amerikiečių: tyli, užsiimanti moteriai derančia veikla, tokia kaip rūpinimasis vaikų sveikata ir karo veteranų gerove. Tačiau pasirodžius knygai M.Obama pratrūko. „Kodėl aš pavaizduota kaip pikta juodaodė moteris?“ – viename interviu išsprūdo JAV pirmajai poniai.
Knyga papiktino ne tik J.Kantor. Veikalą skeptiškai įvertino ir didžioji dalis JAV žiniasklaidos. Autorei metamas priekaištas – kad ji M.Obamą pavaizdavo kaip stiprią moterį, galbūt darančią įtaką vyro sprendimams ir ne visuomet sutinkančią su artimiausia prezidento aplinka.
Knygoje, kurią jos leidėjai reklamavo kaip skandalingą ir atskleisiančią Baltųjų rūmų užkulisius, labai mažai tradicinių skandalo „ingredientų“, ypač jei lyginsime Obamų kasdienybę su ankstesnių Baltųjų rūmų gyventojų privirta koše.
Pavyzdžiui, prezidento R.Reagano žmona Nancy reguliariai konsultuodavosi su astrologe. Remdamasis astrologės patarimais, JAV vadovas koreguodavo savo tvarkaraštį ir netgi priimdavo politinius sprendimus.
Apie B.Clintono metus Vašingtone galima parašyti ištisus tomus. Seksas Ovaliajame kabinete su praktikante, įtempti santykiai su žmona Hillary, melas Kongresui ir tautai, teisme gėdingai plevėsuojanti prezidento sėkla sutepta mėlyna M.Lewinsky suknelė...
Galingiausia pasaulio valstybė dar nepribrendo turėti stiprių moterų viešajame gyvenime.
Nieko panašaus knygoje „Obamos“ nėra. Barackas ir Michelle pavaizduoti kaip normalūs sutuoktiniai, kurių gyvenimas pašaliniam žmogui, ko gero, pasirodytų nuobodus.
Tad kodėl nuobodoka knyga taip papiktino Ameriką? Vienintelis logiškas atsakymas: galingiausia pasaulio valstybė dar nepribrendo turėti stiprių moterų viešajame gyvenime. Priklausomai nuo to, kurios organizacijos statistika remsimės, pagal moterų dalyvavimą politikoje JAV iš 186 pasaulio šalių užima tik 71-ąją ar net 90 vietą. Lietuva – 59-a.
Tai nereiškia, kad stiprių moterų politikių JAV nėra. Tačiau jos priverstos dangstytis motinų ir žmonų vaidmenimis, nuolat pabrėžti, kad joms svarbiausia yra šeima ir vaikai. Buvusi Kongreso pirmininkė N.Pelosi buvo ne tik viena veikliausių ir kiečiausių demokratų politikių, bet ir penkių vaikų motina. Šį faktą ji nuolat pabrėždavo: kad spauda ir opozicija jos gyvos nesuėstų.
Įdomus sutapimas. Tuo pat metu, kai prasidėjo diskusija apie J.Kantor knygą, debiutavo „Geležinė ledi“, filmas apie legendinę britų premjerę M.Thatcher. Jungtinės Karalystės politikoje dominuodama ištisą dešimtmetį, konservatorių ikona skynė kelius ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir visos Europos moterims. Be M.Thatcher nebūtų nei A.Merkel, nei D.Grybauskaitė.
2008 m. prezidento rinkimuose amerikiečiai turėjo šansą išrinkti pirmąją šalies vadovę moterį (H.Clinton), tačiau pasirinko kitą istorinę figūrą – pirmąjį juodaodį. Tada atvirai abejota, ar moteris gali būti gera kariuomenės vadė. Dabar paaiškėjo, kad be valstybės sekretorės H.Clinton lyderystės B.Obamos administracijai nebūtų pavykę sučiupti ir sunaikinti O.bin Ladeno.
Šiuo aspektu Europa, įskaitant Lietuvą, politikoje pažangumu lenkia JAV. Nors kasdieniame gyvenime amerikietės tikriausiai turi daugiau laisvių ir patiria mažesnę diskriminaciją.
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia: https://www.15min.lt/laikrastis
