Veteranų į priekį tempta Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmąsyk nepasiekė net pusfinalio. Jaunosios rinktinės viltys M.Kalnietis ir J.Valančiūnas pabudo tik lemiamų ketvirtfinalio su Rusija rungtynių pabaigoje, bet šaukštai jau buvo po pietų.
Senoji, savo vertę ne kartą įrodžiusi, sportininkų karta traukiasi. Bet, nepaisant to, Londono olimpinės žaidynės Lietuvai tapo geriausiomis visų laikų vasaros olimpinėmis žaidynėmis. Du aukso, vienas sidabro ir du bronzos medaliai – šis rezultatas net geresnis nei Sidnėjaus, kur prieš 12 metų lietuviai irgi penkis kartus kopė ant prizininkų pakylos, olimpiados.
Senoji, savo vertę ne kartą įrodžiusi, sportininkų karta traukiasi. Bet, nepaisant to, Londono olimpinės žaidynės Lietuvai tapo geriausiomis visų laikų žaidynėmis
Simboliška, kad pirmą olimpinįauksą Londone Lietuvai iškovojo penkiolikmetė plaukikė R.Meilutytė – nauja karta ateina. Ir dar kaip! Tai įrodo ir dvidešimtmečio boksininko E.Petrausko bronza. Ir rezultatai, kuriuos pasiekė jaunimas, šįsyk dar nepajėgęs laimėti medalių, bet galintis tai padaryti ateityje – irkluotojai R.Maščinskas, S.Ritteris, D.Vištartaitė, šuolininkė į aukštį A.Palšytė, penkiakovininkė G.Venčkauskaitė.
Prie jų pridėjus pergalėms jau subrendusius penkiakovininkę L.Asadauskaitę, kanojininką J.Šukliną, buriuotoją G.Scheidt, bet kada ir bet kur iššauti galinčius graikų-romėnų imtynininkus, vaizdelis prieš 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpines žaidynes atrodo daug žadantis.
O po Londono olimpiados – tradicinis tokiems atvejams šurmulys. Plaukikai reikalauja baseinų. Politikai, aišku (juk rinkimai artėja), žada juos pastatyti. Greitai. Labai greitai, nors valstybės ir savivaldybių piniginėse švilpauja vėjai. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas viešai pasiguodė, kad neužtenka pinigų automobiliams, kurie tradiciškai dovanojami žaidynių prizininkams – turbūt tam, kad kurį nors turtuolį „ant gerumo pramuštų“.
Valdžia puolė šildytis sportininkų šlovės spinduliuose. Šįkart itin nemokšiškai – vienas Vilniaus veikėjas nuo scenos ėmė kliedėti apie kažkokius sostinėje beveik pastatytus stadionus, Kaunas R.Meilutytei padovanojo abonementą į neveikiantį baseiną. Beveik kaip sename anekdote: jei būsi gera, ir vandens prileisime.
Cirkas. Faktas yra tai, kad valdžiai, ar bent dabartiniams valdantiesiems, sportas, perfrazuojant seną „Radio show“ keikūnų pokštą, rūpi, kiek „kokiam tai Vytautui koks tai magnetofonas“.
Sportininkai patys turi ieškoti šiaudo, kurio galėtų griebtis. Kol kas daugelis jų tai daro labai sėkmingai. Londonas olimpinėse tribūnose be viso kito neįtikėtinai darniai suvienijęs ir tėvynėje gyvenančius, ir emigravusius lietuvius, tai neabejotinai įrodė.
