Dauguma analitikų siūlė įvesti nedidelį, bet visuotiną nekilnojamojo turto mokestį, kurio principai būtų panašūs į Gyventojų pajamų mokestį (GPM). Šiuo atveju neapmokestinamoji riba leistų nemokėti šio mokesčio vargingiausiems. Vietoj nekilnojamojo turto mokesčio planuojamas turtingųjų mokestis, kuris, neva, ateityje kada nors transformuosis į visuotinį.
Kitas pasiūlymas buvo apmokestinti indėlių palūkanas nepaisant to, kad šiandieninė infliacija iš esmės suvalgo visą už indėlius gaunamą uždirbį. Tarp siūlymų sklandė noras apmokestinti ir prabangos prekes – jachtas, galingus automobilius, žirgus ir pan. Akivaizdu, kad tokia gausybė naujų mokestinių objektų suteiktų mūsų mokestinei sistemai tam tikro išskirtinumo, tačiau tai vargiai suderinama su efektyvumu.
Norėtųsi prisiminti Nobelio premijos laureato Gary Beckerio žodžius, kurie iš esmės buvo skirti itin dideliu sudėtingumu pasižyminčiai JAV mokestinei sistemai: „Mokesčių sistemos komplikuotumas atspindi interesų konfliktus, kurie atsiranda apsibrėžiant, kas yra racionalu individo ir kas – visos visuomenės lygmeniu.“
Gausybės naujų mokestinių objektų atsiradimas pareikalaus daugybės išimčių ir lengvatų.
Pasak G.Bekerio, kai įvairios lobistinės grupės „pramuša“ sau naudingus interesus, suminis pralaimėjusių skaičius nusveria laimėjusių, nes kiekvienos lobistinės grupės naudą nusveria visų kitų lobistinių grupių sprendimų lemti nuostoliai.
Išimtys, lengvatos ir lobistai
Lietuvos atveju panašu, kad politikai užsimojo atidaryti Pandoros skrynią – jau svarstant buvo aišku, kad gausybės naujų mokestinių objektų atsiradimas pareikalaus daugybės išimčių ir lengvatų. Tai leistų įsijungti lobistinių kovų mechanizmui. Ne vienas garbus mokesčių ekspertas minėjo, kad sudėtinga mokesčių sistema neduos didelės naudos visuomenei, kad ir kaip viliojančiai skambėtų tokių pertvarkų tikslai – apmokestinti turtinguosius, siekti didesnės socialinės atsakomybės.
Šiuo atveju norėčiau sutikti su Vito Tanzi, 20 metų vadovavusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) fiskaliniam departamentui, pastebėjimu. Jo įsitikinimu, dažniausiai sudėtingos mokesčių sistemos lemia dar didesnį regresyvumo elementą bei mokesčių slėpimą, o laikui bėgant tampa akivaizdu, kad sudėtingos mokesčių sistemos tampa neefektyvios ir vis mažiau socialiai teisingos.
Estija gerokai mus pranoko
Todėl užuot bandžius sukurti sudėtingą ir gremėzdišką mokesčių struktūrą, reiktų siekti didesnio efektyvumo dabartinei. Tam turime ir aiškų pavyzdį – Estiją, kuri mus gerokai pranoko fiskalinės disciplinos srityje. Ji neturi nė vieno mokesčio, kuriuos buvo ir, matyt, dar bus siūloma įvesti Lietuvoje.
Ir vėl niekas nenori prisiminti šešėlinės ekonomikos, kurios pajamos geriausiu atveju apmokestinamos vos keliais procentais.
Nepaisant to, kad ir Estijos ekonomika neišvengs neigiamo euro zonos nuosmukio poveikio, ši šalis sugeba žymiai geriau tvarkytis su viešaisiais finansais, o deficitas 2012 metais susidarys iš esmės vien tik dėl pensijų pervedimų į kaupiamuosius fondus atstatymo. To Lietuvoje, matyt, jau nebeverta tikėtis. Reitingų agentūros ne vieną kartą minėjo stiprų Estijos šalies institucinį potencialą tvarkantis su išskirtinėmis problemos.
Šešėlinė ekonomika – užmarštyje
Lietuvoje stipraus institucinio prado akivaizdžiai pasigendama. Ir vėl niekas nenori prisiminti šešėlinės ekonomikos, kurios pajamos geriausiu atveju apmokestinamos vos keliais procentais. Vien kasos aparatai problemos neišspręs. Ir toliau išliekanti didelė verslo formų įvairovė su savo lengvatiniais mokesčių tarifais iškreipia visą su darbu ir kapitalu susijusių pajamų apmokestinimo sistemą.
Tokiomis sąlygomis, kaip pasityčiojimas skamba planai įvesti progresinius mokesčius, kurie, šiuo atveju atrodytų, kaip dar viena legalaus verslo baudimo akcija. Net jei principinių sprendimų šiemet ir nebus priimta, valstybės finansų subalansavimo klausimas tik nusikels į metus po rinkimų.
Liūdna nepaliaujamos mūsų mokesčių sistemos pertvarkos istorija verčia nerimauti, kad greičiausiai niekas neišgirs patarimų vengti sudėtingų mokesčių mechanizmų. Įvairūs lobistiniai interesai ir vėl nusvers visuomenės poreikius.
