Atsakymus galite sugalvoti pagal savo fantazijos laipsnį, tačiau faktas, kad jei ją praeiviai užmėtytų akmenimis (o greičiausiai – taip ir padarytų), tai dėl to jie nubausti nebūtų. Kalta liktų užmuštoji moteris, negerbianti šalies, į kurią atvyko, įstatymų ir tvarkos.
O dabar įsivaizduokite kitą, kur kas paprastesnę situaciją: pas jus į svečius atvyksta draugai ir, užėję į svetainę, ima mėtyti ant grindų apelsinų žieveles, saldainių popieriukus ir kitas maisto atliekas. Jūs pasipiktinate, bandote sakyti, kad taip dalyti negalima, tačiau jie, gūžtelėję pečiais, atrėžia: „Mes taip įpratę, mes taip elgiamės savo namuose“.
Šie du elementarūs pavyzdžiai yra bandymas kolegiškai, be pykčio padiskutuoti su Pauliumi Gritėnu, kuris straipsnyje „Jau panikuojate dėl musulmonų invazijos?“ apkaltino Seimo narį Artūrą Paulauską bereikalingų aistrų kurstymu. Pastarasis iš anksto, dar net nepasirodžius galimiems musulmoniškų šalių pabėgėliams Lietuvoje, pasiūlė priimti įstatymą, draudžiantį musulmonėms moterims dėvėti aklinai veidą dengiančius apdangalus.
Ar ne geriau iš anksto pasiruošti galimam gaisrui, užuot, kaip akis išdegus, lėkti ieškoti vandens, kai namas baigia visiškai sudegti?
Turiu prisipažinti, kad ir man šis per visas televizijas parodytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko siūlymas pasirodė per ankstyvas ir dvelkiantis artėjančių rinkimų nuotaikomis.
Tačiau... Ar pamenate faktą, kai prieš keletą metų Briuselio centre buvo atsisakyta puošti kalėdinę eglutę vien dėl to, kad ši krikščioniška tradicija neva gali įžeisti čia gyvenančios gausios musulmonų bendruomenės narius? Tada tai sukėlė didžiulę ne tik krikščionių, bet ir su jokia religine bendruomene save nesiejančių žmonių pasipiktinimo bangą, po kurios Briuselis iki šiol prieš kiekvienas Kalėdas vis dar „išradinėja dviratį“, kasmet savo Rotušės aikštėje statydamas netradicines, kuo mažiau tikrą kalėdinę eglutę primenančias konstrukcijas, taip tarsi bandydamas įtikti ir vieniems, ir kitiems.
Šis faktas galėtų taip ir likti tik internetinių diskusijų objektu, jei nebūtų akivaizdus ir net juokingas dalies Europos politikų iškreiptai suvokiamos demokratijos bei nūnai labai populiaraus vadinamojo politkorektiškumo principo ne vietoje ir ne laiku taikymo pavyzdys.
Šie dažniausiai liberaliųjų partijų politikų ilgus metus netinkamai propaguoti ir praktikoje taikyti principai, kaip jau pripažįsta nemaža dalis iškilių Europos politikų, atvedė ir prie visiems gerai žinomų riaušių Paryžiaus priemiesčiuose, ir prie Prancūzijoje bei keliose kitose Europos šalyse nelengvai pasiektos ir pagaliau įteisintos viešose vietose moteriškų musulmoniškų drabužių bei galvos apdangalų dėvėjimo tvarkos.
Dėl to, kaip pamenate, būta net teismų procesų, musulmonėms moterims apeliuojant į neva jų pažeistas žmogaus teises, tačiau galiausiai visgi tvarka įsitvirtino ir aistros, bent jau kuriam laikui, Europoje aprimo.
Lietuvoje, panašu, aistros dar tik pradedamos kurstyti, tačiau, perfrazuojant tą patį Artūrą Paulauską, norisi paklausti: ar ne geriau iš anksto pasiruošti galimam gaisrui, užuot, kaip akis išdegus, lėkti ieškoti vandens, kai namas baigia visiškai sudegti?
Nesakau, kad šią kol kas tikrai mums neaktualią moteriškų musulmoniškų rūbų dėvėjimo viešose vietose problemą šiuo metu reiktų paversti įstatymu, tačiau bet kokia diskusija demokratine save vadinančioje šalyje yra kur kas produktyvesnis dalykas už vienos „teisingos“ nuomonės formavimą bei kitokių nuomonių viešojoje erdvėje užčiaupimą.
Ir pabaigai – dar vienas konkretus pavyzdys. Klaipėdoje gyvenu šalia naujos gražios pravoslavų cerkvės. Prieš porą metų joje senąsias stačiatikių giesmes giedojo choras iš Maskvos. Eidama jo pasiklausyti, ant galvos užsirišau šalikėlį, nors niekas to daryti manęs neprašė.
To, mano suvokimu, reikalauja paprastas, bendražmogiškas civilizuotas elgesys – kai einant pas ką nors į svečius elgiesi taip, kaip priimta šeimininkui, o ne taip, kaip tau atrodo geriau. Tada ir tu pats, ir šeimininkas jaučiatės kur kas geriau, nes nebelieka priežasties konfliktui tarp jūsų kilti ir todėl įmanomas draugiškas bei neįpareigojantis pokalbis.
TAIP PAT SKAITYKIE: Paulius Gritėnas: Jau panikuojate dėl musulmonų invazijos?
