Bet net jei jį ir sutikčiau, vargu ar prieičiau ir paspausčiau jam ranką. Greičiausiai, drovėčiausi, nes nesu nei žymi teisininkė, nei žinoma politikė, nei kokia šou žvaigždė, o tik paprasta Lietuvos pilietė.
Tačiau jei manęs, kaip paprastos Lietuvos pilietės, kas nors paprašytų išrinkti šių, nueinančių, 2015 metų Lietuvos žmogų, padariusį didelį ir visai šaliai reikšmingą darbą, aš nesusimąstydama savo balsą atiduočiau prokurorui Donatui iš Panevėžio.
Paradoksaliausia, ko gero, yra tai, kad prokuroras Donatas nepadarė jokio žygdarbio. Jis atliko patį paprasčiausią, netgi kasdienį, įprastą dalyką, t. y. pasielgė taip, kaip reikalauja įstatymas ir kaip privalėtų elgtis kiekvienas sąžiningas, pareigingas ir – svarbiausia – nepriklausomas prokuroras: jis tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką.
Tiesa, yra viena mažytė smulkmenėlė: prokuroras Donatas į savo pareigą pasižiūrėjo kūrybiškai, nepasidavė įprastai Baudžiamojo kodekso rutinai, pirmąsyk Lietuvoje išdrįsęs konstatuoti, kad nuo alkoholio apsvaigęs vairuotojas yra potencialus žmogžudys ir jei toks asmuo dėl savo neatsakingo elgesio prie vairo užmuša žmogų, jis gali (o kai kuriais atvejais – ir privalo) būti teisiamas ne už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, o už žmogžudystę.
Dabar vis dažniau nuo girto ar nuo narkotikų apdujusio kelių erelio nukentėję žmonės, praradę savo artimuosius, turės jau teisinį pagrindą reikalauti, kad tyrimas būtų pradėtas ne dėl neatsargaus, o dėl tyčinio nusikaltimo.
Tačiau nors prieš pat Kalėdas paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, pritarusi tokiai prokuroro nusikalstamos veikos kvalifikacijai, ir buvo pavadinta precedento neturinčia, vargu ar ji labai nudžiugino gausią šalies teisininkų šeimą. Greičiau atvirkščiai – ji ne vienam iš šios šeimos narių, o pirmiausia – broliams prokurorams bei kai kuriems teisėjams bus gerokai apkartinusi šventinę nuotaiką.
Mat dabar vis dažniau nuo girto ar nuo narkotikų apdujusio kelių erelio nukentėję žmonės, praradę savo artimuosius, turės jau teisinį pagrindą reikalauti, kad tyrimas būtų pradėtas ne dėl neatsargaus, o dėl tyčinio nusikaltimo.
Ir nors toli gražu ne kiekvieno neblaivaus vairuotojo sukeltos avarijos sunkių pasekmių atveju tokia kvalifikacija bus įmanoma (giliau į teisininkų daržą nelįsim, kad nenervintume itin jautrių jų sielų, nepakenčiančių ne specialistų pastabų!), tačiau kiekvienas toks kartas – tai papildomas galvos skausmas tokiam įstatymo sargui, kuris yra įpratęs bylas kepti kaip blynus pagal vieną vienintelį jam žinomą senelės „receptą“ – iki šiol nepajudinamu laikytą 281 BK straipsnį.
Taikant šį straipsnį, patupdyti už grotų kaltininko ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui neįmanoma, nepriklausomai nuo to, su kiek promilių jis sėdo prie vairo, kaip neatsakingai jis vairavo ir net nepriklausomai nuo to, kokį skaičių žmonių dėl savo nusikalstamo vairavimo jis pasiuntė myriop. Juk nusikaltimas neatsargus, nenumatantis jokios – nei tiesioginės, nei netiesioginės kaltės tyčios.
Todėl minėtoji Aukščiausiojo Teismo nutartis turėjo itin sugadinti šventinę nuotaiką tiems prokurorams, kurie, vos sužinoję apie kolegos iš Panevėžio siekį avarijos kaltininką teisti kaip žmogžudį, nevengė ir ties smilkiniu pirštu pasukioti, ir iš anksto drąsiai prognozuoti, kad tokia byla dėl netinkamos kvalifikacijos net nebus pradėta nagrinėti teisme, nekalbant jau apie apkaltinamąjį nuosprendį. To Lietuvoje dar nebuvo ir būti negali!
Pasirodo, gali. Tiesa, reikia pripažinti, jog už trigubą žmogžudystę 14 metų laisvės atėmimo bausme nuteisto jaunuolio gynėja iš dalies buvo teisi, teigdama, kad ir iki šio incidento Lietuvoje būta ne vienos skaudžios avarijos, kurios sukėlėją irgi galima buvo teisti kaip žmogžudį. Užtenka prisiminti vien tik Skuodo policininką, palikusį pakelėje merdėti jo automobiliu partrenktus vaikus.
Tačiau bėda ta, kad anksčiau, deja, Lietuvoje neatsirado nė vieno Donato, Petro ar Aloyzo, kuris būtų prisiminęs, jog teisės normos nėra tik sustabarėjusių, nepajudinamų kanonų rinkinys, jog vienas mažas žingsnis į šoną reiškia ne ėjimą prieš įstatymą, o kartu su juo, kai žengiama ryžtingai ir drąsiai, nekrūpčiojant iš baimės, kai vadovaujamasi sąžiningumo ir teisingumo principais bei morale paremtu vidiniu profesionalaus teisininko įsitikinimu.
Ačiū Dievui, kad, nors ir pavėluotai, toks prokuroras visgi atsirado, todėl jam, prokurorui Donatui iš Panevėžio, jei tik galėčiau, skirčiau 2015 metų Lietuvos žmogaus titulą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teismas: tris žmones pražudęs M.Šironas pagrįstai pripažintas kaltu dėl nužudymo
