Teisės požiūriu nieko baisaus neįvyko, bet, kaip neretai gyvenime būna, teorinė teisena su kasdienybės realijomis dažniausiai nieko bendra neturi.
O ta kasdienybė sufleruoja štai kokias mintis.
Seimas tokiu savo veiksmu, kuris, kaip paaiškėjo, buvo netikėtas net daliai parlamentarų, šįkart itin rafinuotai atkeršijo šalies prezidentei.
Už viską – už jos aroganciją, už V. Gedvilo kandidatūros į švietimo ir mokslo ministrus atmetimą, už visus kitus ankstesnius jos darbelius, kurie jau pradeda pasimiršti. Ir, žinoma, už Darbo partijos bylą.
Už ją – tai jau tikrai, nepriklausomai nuo to, ką prieš TV kameras demagogiškai bepostringautų V. Gapšys.
Seimas tokiu savo veiksmu, kuris, kaip paaiškėjo, buvo netikėtas net daliai parlamentarų, šįkart itin rafinuotai atkeršijo šalies prezidentei. Už viską.
Kaip kitaip galima būtų vertinti faktą, jog per prisistatymą Seime rimtesnių priekaištų bei kritikos nesulaukęs, tačiau itin gerai kai kurių parlamentarų įvertintas kandidatas slaptu balsavimu staiga yra atmetamas?
Matyt, atviras, drąsus bei žodžių į vatą nevyniojantis teisėjas N.Meilutis savo pasisakymais, įrodančiais aukštą teisininko kompetenciją, ne juokais bus išgąsdinęs mūsų parlamento valdančiuosius – visokius gapšius, gražulius, bradauskus beigi graužinienes.
O kas, jei iš tikrųjų, kaip apsiskelbė, generalinis prokuroras bus nepriklausomas ir politikams nesilankstantis, jei iš tikrųjų pradės atleidinėti sąmoningai prasto kaltinamojo akto netaisančius ar darbo metu nosis krapštančius prokurorus ir dar visa tai viešins visuomenei?!
Ačiū labai, bet toks generalinis mums nereikalingas, jis ir prie mūsų pačių, neduok Dieve, gali prisikasti.
Teisėjas N.Meilutis, besilaikantis teisės specialistams būdingo konkretaus ir tikslaus kalbėjimo bei veikimo principo, kaip paaiškėjo, yra visgi gana prastas politinių žaidimų žaidėjas, nes politikų žaidimai konstruojami visai kitu, t.y., „kalbu viena, o darau – kita“ principu.
Kita vertus, neatmestina, jog kandidatas į svarbiausios šalies teisinės institucijos atsakingą postą sąmoningai pasirinko tokį atvirą ir aiškų savęs pristatymo būdą, parodydamas, kas iš tiesų yra kas Lietuvoje ir kam yra paranku, kad prokuratūra (o tuo pačiu ir visa teisėsauga) mūsų šalyje būtų silpna bei kišeninė.
Slaptas balsavimas prieš N.Meilučio kandidatūrą, kaip gali naiviai tikėtis tik patys parlamentarai, jų nuo anonimiškumo bei dviveidystės neapsaugojo, juoba kad situacija po balsavimo priminė gerai pažįstamą: kai po dar vienų Seimo rinkimų staiga paaiškėja, jog niekas nebalsavo nei už Darbo partiją, nei už Paksą, bet jie kažkokiu stebuklingu būdu vis tiek surinko balsų daugumą.
Panašu, kad buvęs generalinis prokuroras D.Valys didžiajai daliai mūsų visų rinktų parlamentarų ir tiko, ir įtiko.
Panašu, kad buvęs generalinis prokuroras Darius Valys didžiajai daliai mūsų visų rinktų parlamentarų ir tiko, ir įtiko, ne veltui juk jis ištempė visą savo kadenciją, nepaisant daugybės skandalų ir skandaliukų bei visiškai nustekentos prokuratūros.
Tad šią vasarą mūsų šalies prezidentės laukia itin sunki užduotis – tarp rajonų apylinkių vyriausiųjų prokurorų surasti antrąjį Valį arba Valę, kurie įtiktų mūsų provincialiajam Seimui.
O kol jo bus ieškoma, kaip vienoje TV laidoje sakė Seimo pirmininkė, nėra kur skubėti, nes prieš akis – vasara, atostogos, jūra, Kanarai ir Bahamai.
Taigi, guliaj, Vasia! (rus. – linksminkis, Vasia!)
TAIP PAT SKAITYKITE: Palmira Martinkienė: Apie pyragų kepėjus
