Žinoma, P.Sloterdijkas kalbėjo apie Šaltojo karo laikų žmogaus santykį su tikrove, tačiau pats jo diagnozuotas masinis cinizmas ne tik transformavosi, bet ir peržengė iš kultūros į politikos lauką.
Geriausias to pavyzdys – nė vieno rimto politikos eksperto nepranašauta Donaldo Trumpo sėkmė JAV respublikonų pirminiuose rinkimuose. Vienu rimčiausių pretendentų laikytas Floridos gubernatorius Jebas Bushas buvo tiesiog pervažiuotas „Trumpo traukinio“. Panašu, kad toks pats likimas laukia ir Floridos senatoriaus Marco Rubio.
Kas nutiko, kad iš pramogų ir nekilnojamojo turto verslo atėjęs D.Trumpas staiga ėmė rinkti respublikonų partijos rinkėjų balsus? Dirva panašiam kandidatui brendo jau seniai. Viešojoje erdvėje aktyvi respublikonų partijos dalis ilgą laiką griežtino kritiką Vašingtono politikams.
Didžiausią isteriją sukėlė Baracko Obamos pergalė 2008 metais. Tuomet apie socializmo ir net komunizmo grėsmę rėkavo beveik visa respublikonus palaikanti žiniasklaida. Tas pats D.Trumpas reikalavo JAV prezidento įrodyti, kad šis yra gimęs JAV, bei gąsdino, jog jo teisininkai pateiks sensacingų įrodymų (panašiai kaip šios rinkimų kampanijos metu kibo į atlapus Kanadoje gimusiam Tedui Cruzui).
JAV politinis gyvenimas Vašingtone, kur priimami realūs sprendimai, ir kitose valstijose įgavo vis labiau skirtingus pagreičius.
JAV politinis gyvenimas Vašingtone, kur priimami realūs sprendimai, ir kitose valstijose įgavo vis labiau skirtingus pagreičius. Reikia pripažinti, kad ir pačiam B.Obamai nepavyko suvienyti netgi savo partijos narių, išdavusių jo prezidentavimo simboliu turėjusią tapti Obamacare sveikatos apsaugos reformą.
Panašiai, kaip Lietuvoje, kur valdančiajai koalicijai nepatinkantys faktai paverčiami „oponentų puolimu“ ar „konkurentų kritika“, reikšmingai priduriant, kad „artėja rinkimai“, tokiu būdu nurašant jų teisingumą, taip ir JAV respublikonų gretose retorikos agresyvumas nusvėrė bet kokią pagarbą faktams.
Štai tada į politinę areną įsiveržė D.Trumpas, kurio politinė programa susideda iš kelių paprastų pažadų: pastatysime milžinišką sieną, kuria atsitversime nuo Meksikos migrantų – už tai sumokės patys meksikiečiai; grąžinsime darbus į Ameriką; sustiprinsime kariuomenę; remsime karo veteranus; būsime geriausi, tokie geri, kad visiems suksis galva nuo gerumo.
Kaip tai bus įgyvendinta? Niekas nežino. Niekam net nerūpi. „Aš myliu menkai išsilavinusius“, – prasitarė D.Trumpas, kalbėdamas apie savo rinkėjų socialinį pjūvį. Bet D.Trumpo rinkėjas nėra tik menkai išsilavinęs ir protestuojantis Amerikos provincialas. Tai visų pirma yra cinikas.
Toks pats cinikas, kuris Graikijos krizės akivaizdoje galėjo balsuoti už Aleksį Ciprą. Toks pats, kuris Prancūzijoje į valdžią gali išstumti Marine Le Pen Kremliaus remiamus frontininkus. Toks pats cinikas, kuris gali teigti, kad su korumpuotais Lietuvos politikos ar žiniasklaidos veikėjais bando susidoroti kažkokios tamsiosios jėgos.
Paklauskite jų: kas tos jėgos? Kas gi tie, kurie bando užgrobti valstybę? Įvairūs agentai, valdžiažmogiai ir piktoji sistema – taip aiškins jums sąmokslo teoretikas. Ar iš tiesų sąmokslo teorijų platintojai yra tik kvailiai, kuriuos dera pašiepti? Nemanau. Daugelis jų taip veikia tiesiog genami migloto cinizmo.
Jie pateisina absurdiškus kaltinimus ar sąmokslo teorijas, nes jos padeda kautis su didžiausiu priešu – nematomu ir skirtingai objektyvizuojamu blogiu.
Jie pateisina absurdiškus kaltinimus ar sąmokslo teorijas, nes jos padeda kautis su didžiausiu priešu – nematomu ir skirtingai objektyvizuojamu blogiu. Vieniems tai piktasis Landsbergis, kitiems blogoji Grybauskaitė, tretiems – grėsmingoji teisėsauga, visai nuvažiavusiems logikos siauruku – visą pasaulį apraizgęs pedofilų klanas.
Daugelis JAV rinkėjų puikiai supranta, kad D.Trumpo pažadai yra absoliutūs kliedesiai. Bandymas įgyvendinti tokią politiką sukeltų ne tik krizę pačiose valstijose, bet ir visame pasaulyje. Ar įsivaizduojate situaciją, kurioje JAV prezidentas tiesiog įsakytų „Apple“ vadovams perkelti visą gamybą atgal į Ameriką? Arba, kad staiga į JAV nebūtų įleidžiami visi musulmonai?
Dar pavojingiau yra tai, kad D.Trumpo užsienio politika būtų paremta ne demokratijos gynyba, o pragmatišku imperializmu bei pasaulio, kaip interesų zonos, pasidalinimu su panašiais egocentriškais sociopatais. Nenuostabu, kad Vladimiras Putinas ir Aleksandras Duginas ėmė garbinti D.Trumpą. Tai Kremliaus svajonių prezidentas.
Kai kurie Lietuvos apžvalgininkai jau bando derinti savo poziciją ir teigia, kad D.Trumpas, atėjęs į JAV prezidento postą pasikeis, prisitaikys prie Vašingtono žaidimų taisyklių. Jis pats kartoja, kad tą pačią dieną, kai bus išrinktas, ims elgtis „prezidentiškai“.
Bet kokioms vertybėms atstovaus D.Trumpas? Baltuosiuose rūmuose mes turėsime tokį cinišką ir avantiūrišką situacionistą, kokį turime Kremliuje.
Bet kokioms vertybėms atstovaus D.Trumpas? Baltuosiuose rūmuose mes turėsime tokį cinišką ir avantiūrišką situacionistą, kokį turime Kremliuje. Tai nebus naudinga niekam. Ypač Baltijos šalims, kurių gynyba tiesiog nėra naudinga. Vargu ar pats pirmaujantis respublikonų kandidatas žino, kad tokios trys egzistuoja ir, beveik garantuoju, neatskirtų mūsų nuo Balkanų.
Štai toks politinis lyderis gali žengti į galingiausios pasaulio valstybės aukščiausią postą.
Mano manymu, tai yra labai reikšmingas perspėjimas Vakarams, susigyvenusiems su cinizmu kaip mąstymo forma. Nusivylimas ir melancholija daugiasluoksnėje socialinių tinklų realybėje nėra tik individo problema. Ši problema persikelia ir į tuos lygius, kur daromi reikšmingi sprendimai.
Nusivylimas perkeliamas į tariamą sistemą – Vašingtoną, Europos Sąjungą, Seimą, žiniasklaidą ir t.t. Taip nusimetama atsakomybė už savo veiksmus ir pasitikėjimas perduodamas tiems, kurie siekia tik galios pozicijos.
JAV respublikonų gretose jau prasidėjo pokytis, kurį lėmė susidūrimas su tokia pavojinga tikrove, į kurią pastūmėjo būtent jų neatsakingumas. Panašūs procesai gali ištikti ir Vakarų demokratijos sąlygomis gyvenančią, bet jos pilietinės brandos dar neįgijusią Lietuvą.
Kova su cinišku protu, kvailybe ir visomis jų apraiškomis išlieka kasdieniu procesu be pergalės pažado. Iš kultūrinės erdvės ji jau keliasi ir į politiką. Svarbu, kad neprarastume kantrybės ir nepasiduotume patogaus atsiribojimo pozicijai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Buvęs kandidatas į JAV prezidento postą M.Romney: „D.Trumpas yra apgavikas ir sukčius“
