Rungtynes rezultatu 18:6 laimėjo V.Putino komanda. Rezultatyvius perdavimus Rusijos vadui dalino buvusios ledo ritulio žvaigždės – Pavelas Bure ir Valerijus Kamenskis. Tris įvarčius buvo leista pelnyti ir Rusijos gynybos ministrui, dešiniajai V.Putino rankai Sergejui Šoigu.
Sportas dažnai tampa diktatorių, autoritarinių režimų lyderių žaislu informaciniame kare. Adolfas Hitleris vertėsi per galvą, kad tik galėtų 1936 metais surengti vasaros olimpines žaidynes Berlyne, kuriose jo nenugalimus arijų karžygius į vietą pastatė juodaodis talentas Jesse Owensas, susirinkęs aukso medalius visose svarbiausiose lengvosios atletikos rungtyse.
Fiureris nesugebėjo nusėdėti savo vietoje, matydamas kaip J.Owensas ne tik padėjo JAV estafetės komandai aplenkti nacių Vokietijos ketveriukę, bet ir šuolio į tolį rungtyje nušoko toliau nei A.Hitlerio favoritas Luzas Longas, vėliau padėjęs galvą už savo vadą Antrajame pasauliniame kare.
Panašų pažeminimą patyrė V.Putinas Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse, kuriose Rusijos ledo ritulio pranašumą visam pasauliui turėjo demonstruoti Aleksandro Ovečkino ir Jevgenijaus Malkino vedama „Raudonoji mašina“.
Visos tautos palaikomą Rusijos rinktinę ant kelių parklupdė ir pažemino Žiemos karo didvyrė – Suomija. Suomiai laimėjo rezultatu 3:1, o V.Putino ir rusų sirgalių veidai rodė ne neviltį, o netikėjimą. Netikėjimą, kad jų įsivaizduota galia netapo aukso medaliais ir amžina šlove.
Kas vyko po Sočio olimpiados, kuri visgi buvo paskelbta Rusijos triumfu dėl pergalės medalių lentelėje, pamename puikiai. Krymo aneksija, karas Ukrainoje ir daugiau nei 6 tūkstančiai aukų bei į seniai neregėtas aukštumas šokęs pasitikėjimo V.Putinu reitingas.
Kas vyko po Sočio olimpiados, kuri visgi buvo paskelbta Rusijos triumfu dėl pergalės medalių lentelėje, pamename puikiai. Krymo aneksija, karas Ukrainoje ir daugiau nei 6 tūkstančiai aukų bei į seniai neregėtas aukštumas šokęs pasitikėjimo V.Putinu reitingas.
„Nepainiokime sporto ir politikos“, – dažnai sako tie, kurie nenori matyti, kaip sportiniai laimėjimai sutapatinami su valstybės galia bei pranašumu. Dar svarbiau tai, kad Vakarų izoliaciją ir sankcijas patiriančiai Rusijai, išspirtai iš G8 susitikimų, lieka tik vienas būdas įrodyti savo svarbą – sporto ir pramogų renginiai.
Kaip ir arabų šalių diktatoriai, besikviečiantys finansinių problemų kankinamas žvaigždutes linksminti juos gimtadienio šventėse, taip V.Putinas ir jo pakalikas Ramzanas Kadyrovas ieško draugų prancūzų aktoriaus Gerardo Depardieu ar amerikiečio Steveno Seagalo draugijoje.
JAV prezidentas Barackas Obama nevyko į Maskvą stebėti karinio parado, tačiau Vakaruose jau gerokai pamirštas, bet Rusijoje vis dar žinomas S.Seagalas ten sėdėjo ir rodė, kad V.Putinas tariamai gerbiamas „susipratusių“ Holivudo žvaigždžių. Tai vienintelis būdas parodyti, kad kažkur Vakarų pasaulyje dar yra žinomų žmonių, pateisinančių V.Putino politiką.
Kitas, dar veiksmingesnis būdas – sporto renginiai. Būtent dėl to Rusija iš paskutiniųjų stengėsi paveržti iš Anglijos galimybę rengti 2018 metų pasaulio futbolo čempionatą. Būtent dėl to 2016 metų pasaulio ledo ritulio čempionatas rengiamas ne paraišką teikusiame Kijeve, Ukrainoje, o Rusijoje.
Kol vakariečiai numoję ranka aiškina, kad čia tik sporto žaidimai ir nederėtų sureikšminti Rusijos pastangų, Kremlius demonstruoja, jog gali atsitempti Vakarų valstybių atstovus bent jau tokiu būdu. Pinigai nebeveikia realaus karo išgąsdintų politikų, tačiau jie vis dar gundo tuos, kuriems negalioja sporto kaip taikos simbolio principas.
Kol vakariečiai numoję ranka aiškina, kad čia tik sporto žaidimai ir nederėtų sureikšminti Rusijos pastangų, Kremlius demonstruoja, jog gali atsitempti Vakarų valstybių atstovus bent jau tokiu būdu.
Britų komikas Stephenas Fry'us prieš Sočio olimpines žaidynes kvietė boikotuoti šį renginį Rusijoje dėl žmogaus teisių pažeidimų. Po tokių geopolitinių viražų, kuriuos per pastaruosius metus pademonstravo V.Putinas, sunku įsivaizduoti, kad priežasčių vėl prabilti apie boikotą nebūtų užtektinai.
Sunku tikėtis, kad tiek Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF), tiek Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) atimtų šiuos renginius iš Rusijos, tačiau negalima leisti paversti juos Rusijos sėkmės pavyzdžiu. Negalima vaidinti ir elgtis taip lyg tos valstybės karių nebūtų svetimoje Ukrainos žemėje, lyg ne iš tos šalies būtų atvežta zenitinė raketų sistema BUK, iš kurios paleista raketa numušė keleivinį lėktuvą su 298 žmonėmis.
Jei jau nenorime stebėti, kaip Vladimiras Putinas vieną po kito siunčia įvarčius į Vakarų vartus informaciniame kare, privalome pasinaudoti šiais renginiais tam, kad dar kartą būtų pakartota visiems suprantama tiesa – Rusija okupavo Krymo pusiasalį, Rusija vykdo karinius veiksmus Ukrainoje, Rusija nėra verta tarptautinės pagarbos ir nėra verta šių sporto švenčių.
Rusija okupavo Krymo pusiasalį, Rusija vykdo karinius veiksmus Ukrainoje, Rusija nėra verta tarptautinės pagarbos ir nėra verta šių sporto švenčių.
Belieka tikėtis, kad V.Putinui (jei Rusijos žmonių kantrybė leis jam išbūti prezidento poste) teks nervingai išskubėti iš stadiono, stebint kaip jo šventę, jo teiginius apie rusiško pasaulio pranašumą į skutus drasko varžovų pergalės ir vieningi sirgalių pareiškimai.
Rusijos vadas puikiai supranta, kad jo populiarumas pasmerktas smukti. Nenuostabu, jog Rusijoje jau pradėta kalbėti ir apie išankstinius rinkimus, kurie padėtų Kremliaus šeriamai „Vieningosios Rusijos“ partijai išlaikyti pranašumą, ir sustabdytų vis labiau besivienijančios opozicijos įtaką.
Rusijos opozicijos vienas lyderių Vladimiras Milovas buvo teisus. Pasikeitimai į Rusija atslenka sunkiai, bet jie yra neišvengiami. Jie gali įvykti Vakarams pasyviai stebint, arba aktyviai remiant tuos, kurie nori kitokios Rusijos.
Jei šie sporto renginiai bus išnaudoti tam, kad Rusijos žmonėms būtų dar kartą parodytas tikrasis jų lyderio veidas ir pasakyta tikroji tiesa apie jo darbus Ukrainoje, tai gali tapti stipriu smūgiu prie borto, prisidėsiančiu prie galutinio režimo pralaimėjimo.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Gritėnas: Rusija demonstruoja tankus, Vakarai – sveiką protą
