Jau kurį laiką mokslininko vaidmuo viešojoje erdvėje yra apribotas iki neįdomiai (nes sudėtingai) ir nereikšmingai (nes turi menkai politinių ir finansinių galių) kalbančio nevykėlio. Patariamasis mokslo balsas stumiamas ne tik iš žiniasklaidos, kur mieliau kviečiami astrologai ar pramogų pasaulio veikėjai, bet ir iš politikos.
Mokslo balsas viešojoje erdvėje itin menkai girdimas, kai kalbama apie visuomenę sukrečiančius įvykius. Tuomet mieliau kalbinami astrologai arba pareigūnai. Vieni maitina vaizduotę, o kiti atskleidžia šiurpias nusikaltimų detales. Psichologai, kriminologai, socialinio darbo ekspertai, žmonės, dirbantys prevencijos ar nusikaltimo padarinių šalinimo srityje, lieka neišgirsti.
Reti atvejai, kai mokslas patenka į visuomenės regos ir komentavimo (matau ir komentuoju) lauką paženklinti svarbių atradimų arba Nobelio premijų sezono, kai prasideda spekuliacijos, kad gal išgirsime ir lietuvišką pavardę.
Taip praėjusiais metais į viešąją erdvę buvo prasimušęs Vilniaus universiteto biotechnologas, profesorius Virginijus Šikšnys. Bet nėra premijos ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio, nėra ir lietuviško herojaus statuso.
Į mokslininko darbą Lietuvoje žvelgiama labai įtariai.
Bet tai neturėtų labai stebinti. Į mokslininko darbą Lietuvoje žvelgiama labai įtariai. Ypač jei tavo darbas neduoda greitų ir patikimų rezultatų, o socialiniuose ir humanitariniuose moksluose tai ne tokia lengva užduotis.
Vienas Vilniaus universiteto dėstytojas praėjusią savaitę ironiškai pasigyrė, kad jo alga „ant popieriaus“ nuo gegužės 1-osios dienos kils iki 300 eurų aukštumų. Tiek gaunama už vidutiniškai keturias savaitines paskaitas, seminarus.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2015–2016 metų tyrimo duomenimis, vidutinis jaunų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimas Lietuvoje nesiekia 756,9 eurų vidutinio šalies atlyginimo vidurkio.
Akivaizdu, kad jaunų, gabių žmonių motyvacija likti mokslo pasaulyje yra ne finansinė. Motyvaciją sukuria nebent tikra meilė mokslui ar pedagoginis pašaukimas. Toks ryžtas autobusu vykti į Berlyną ir ten ieškoti Lietuvai simboliškai itin svarbaus dokumento, kai nežinai, ar namo neteks vykti tuo pačiu autobusu.
Sunerimti verčia ir tai, kad dėstytojams vis sunkiau ne tik jų darbo atlyginimo, bet ir autoriteto išsaugojimo prasme. Štai Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojai, mokslų daktarai Liutauras Degėsys, Deimantas Karvelis ir Jolanta Saldukaitytė yra priversti teisintis, o galiausiai ir pripažįstami neetiškais, bandydami suvaldyti mėnesį paskaitas lankiusį, konfliktišką ir priekabų studentą.
Pabandę suvaldyti paskaitos tvarką griaunantį ir jų kompetencija be savosios kompetencijos abejojantį asmenį dėstytojai dabar sulaukė ir neigiamo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimo.
Mokslininko autoritetas menksta visuomenėje ir jis vis dažniau priverstas žemintis tam, kad užsitikrintų bent jau išgyvenimą. Tai nėra brandžios ir progresyvios visuomenės ženklas. Vis labiau nuo didžiūnų kabinetuose priklausomi mokslininkai oriai protestuoja, tačiau valstybė pasitiki jų kantrybe ir idealizmu.
Pirštu durti reikia ne tik į kabinetų didžiūnus politikoje ar akademinėje politikoje, bet ir versle. Milijono pažadus dalijantys verslininkai retai susimąsto apie mokslinių tyrimų paramos naudą, o investicijas į mokslą ar mokslo įstaigas dažniausiai lemia asmeninės šlovės, o ne visuomenės gerovės argumentas.
Šis faktas netiesiogiai siejasi ir su praėjusios savaitės naujiena apie Vidurio Europos universiteto gujimą iš Vengrijos. Akademinę laisvę ir nepriklausomą mintį palaikančios įstaigos vis labiau stumiamos iš, kaip rašė sociologas Zygmuntas Baumanas, ekonomikos kalba rašomos naujosios tikrovės.
Herojus todėl, kad daro tai vedamas meilės mokslui ir atradimo džiugesiui.
Štai čia ir pasirodo tas mokslininkas herojus. Herojus ne todėl, kad suranda, įtvirtina valstybingumui svarbius dalykus ar savo atradimais padeda verslui, ekonomikai. Herojus todėl, kad daro tai vedamas meilės mokslui ir atradimo džiugesiui.
Tai ir turėtų būti esminė pamoka iš profesoriaus Liudo Mažylio triumfo. Atkreipkime dėmesį į mokslo mažylius, dažniau suteikime vietą jiems viešojoje erdvėje ir nepatingėkime išklausyti. Atsiverskime ir reaguokime į naujausius mokslinius tyrimus ir studijas. atliktas žmonių, kurie bando pritaikyti gerąją praktiką arba atrasti būdą, kaip išspręsti kompleksines ir konkrečias problemas.
Daugiau dėmesio mokslo mažyliams ir mažiau kabinetų didžiūnams.
TAIP PAT SKAITYKITE: Avantiūra Liudo Mažylio galvoje gimė lietingą 2016 metų vasarą
