Sausio 20-ąją minime JAV prezidento Donaldo Trumpo metus Baltuosiuose rūmuose. Kai kurie politikos apžvalgininkai jo pergalėje ir politinėje komunikacijoje įžvelgė naujos epochos pradžią. Bet D.Trumpo iškilimas tėra tendencija, kuri pastebima jau kelis dešimtmečius. Jos ženklai vis ryškėja ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose liberaliose demokratijose.
Gyvename aukščiausiame technologinio išsivystymo taške, tačiau tai nebūtinai garantuoja tapačią socialinių procesų raidą. Kitaip sakant, konkretaus asmens išmaniojo telefono įvaldymas nebūtinai siejasi su išmaniu dalyvavimu politiniuose, socialiniuose procesuose.
Tiesą sakant, būtent politika patiria vis daugiau iššūkių, kurie siejasi su pačia politinio dalyvavimo esme. Geriausiai šiuos iššūkius apibendrina politinių ideologijų ir jų įtakos nykimas. Vis sunkiau savo tapatybę apibrėžia ne tik JAV respublikonai ir demokratai, bet ir Europos konservatoriai, liberalai ar socialdemokratai. Rinkėjus vis dažniau susirenka pavieniai judėjimai, iškeliantys vieną problemą ar dar absurdiškiau – vieną sprendimo būdą.
Mums įprastos politinės sistemos eižėja ir sunkiai atranda receptą, kaip galėtų atgaivinti rinkėjų pasitikėjimą ir idėjinę priklausomybę.
Neotribalizmas pasižymi lojalumu tam tikrai grupei ir aktyviu dalyvavimu ginant jos interesus. Ginama ne tik apibrėžiant sienas, bet ir atakuojant varžovą.
Kas pakeičia tradicines politines skirtis? Neotribalizmas.
Neotribalizmas pasižymi lojalumu tam tikrai grupei ir aktyviu dalyvavimu ginant jos interesus. Ginama ne tik apibrėžiant sienas, bet ir atakuojant varžovą. Ar tai būtų Hillary Clinton arba Barackas Obama D.Trumpo rėmėjų akyse, ar Landsbergio pavardė Ramūno Karbauskio gerbėjų lūpose, bet viskas, ką daro numanomos kitos genties atstovai yra smerktina ir pasibjaurėtina.
Yra tik viena, tavoji gentis. Turi apginti jos lyderį, kuriuo pasitiki be jokių kompromisų. Suabejoti savo genties pažiūromis tolygu savižudybei. Kad ir koks abusrdiškas melas pateikiamas tau kaip tiesa, tu neturi privilegijos dekartiškai abejonei.
Kritinis mąstymas neotribalizme yra naudojamas tik priešo įveikai. Refleksija, savųjų minčių, darbų ar argumentų apmąstymas yra nepageidaujama laiko gaišatis. Dar blogiau, tokie veiksmai kelia abejonę genties vienybe, tad yra smerktini.
Būtent todėl neotribalizmas savaime tampa priešu intelektualinei pozicijai. Amerikoje pastebimas netgi nuoseklus antiintelektualinis judėjimas, kai bandymai diskutuoti nutraukiami, užverčiant protingesnį oponentą epitetais ir paskirais, nesusijusiais kaltinimais.
Greitėjant ir vis labiau plečiantis informaciniam srautui, politika tapo kasdienybe. Nenuostabu, kad tokioje politizuotoje aplinkoje neotribalizmas itin suaktyvėja ir skaido visuomenę pagal įvairias priklausomybes.
Šį procesą dar labiau paskatina ir suaktyvina socialiniai tinklai. Juose tu, tikrąja to žodžio prasme, gali apsupti save tik tavo pasaulėžiūrai pritariančiais asmenimis, dalyvauti tik tavo pomėgius atitinkančiose grupėse, blokuoti, šalinti ar net rengti masines kitaminčių blokavimo akcijas.
Pykstasi ir veganai bei neveganai, feministinės ir maskulinistai, kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės atstovai. Sunkiausia šioje neotribalizmo aplinkoje tampa nuosaikių centristinių pažiūrų atstovams.
Tokia aplinka yra itin palanki terpė naujajam gentiniam bendravimui ir mes matome jo rezultatus ne tik Amerikos visuomenės susiskaldyme bei persipynusiuose socialiniuose konfliktuose. Pykstasi ne tik D.Trumpo rėmėjai ir jo nekenčiantys.
Pykstasi ir veganai bei neveganai, feministinės ir maskulinistai, kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės atstovai. Sunkiausia šioje neotribalizmo aplinkoje tampa nuosaikių centristinių pažiūrų atstovams.
Bet koks bandymas racionalizuoti situaciją ir ieškoti kompromiso neotribalizmo sąlygomis traktuojamas kaip silpnumo ženklas. O gentyje silpniesiems vietos nėra.
Kadangi tikriesiems genčių karams civilizuotoje visuomenėje ne vieta, juos keičia kibernetiniai karai, kurių tikslas kitos genties atstovo pažeminimas ar jo pašalinimas iš viešosios erdvės. Trolinimas, viešas gėdinimas ar žeminimas tampa naujaisiais karo metodais. Atskirų genčių atstovai, įsitikinę savo pusės tiesa, mano, jog jų kilnus tikslas pateisina įvairias ribas peržengiančias priemones, tačiau kova iš esmės vyksta tame pačiame lauke.
Nesvarbu, ar rusiškais troliais pasipiktinęs lietuviškasis elfas registruoja juos į vatnikas.lt, ar piktas rusiškasis trolis registruoja aktyvius elfus į analogišką puslapį Kremliaus kibernetinėje erdvėje. Visa tai yra tik maža virtualaus karo simuliacija, nepakeičianti tikrosios dalykų padėties ar argumentų svarumo.
D.Trumpo metus apibendrina neotribalistinių emocijų ir veikimo metodų populiarinimas. Raginama būti nuosekliu genties nariu ir smerkti kitos genties atstovus. Prie šio proceso prisidėjo ir dažnai neobjektyvi žiniasklaida, emocijomis pagrįsti skuboti komentarai ir paties prezidento pasisakymai, skirti jo vadovaujamam realybės šou.
Kokia galėtų būti neotribalizmo, kurio požymiai vis labiau pastebimi ir Lietuvos viešojoje erdvėje, įveika?
Racionalesnį žmogų, intelektualinę poziciją turi paremti visi, kurie nenori pasiduoti naujiesiems genčių karams.
Sakyčiau, kad receptas paprastas. Tribalistinę visuomenę užbaigia ir prie civilizacijos atveda save ir savo aplinką kritiškai vertinantis individas. Dabartyje tokiam individui vis sunkiau atsispirti jį supantiems dirgikliams, informaciniam triukšmui, nuomonių pertekliui. Racionalesnį žmogų, intelektualinę poziciją turi paremti visi, kurie nenori pasiduoti naujiesiems genčių karams.
Racionalumą saugo ir nuo D.Trumpo verbalinių karų su Šiaurės Korėjos lyderiu ar paskirų įžeidimų tai vienos tai kitos grupės atžvilgiu atsitraukiantys Europos Sąjungos politikai, ir tie stebėtojai, kurie pasistengia sukurti distanciją ir išsaugoti blaivų protą, vertindami politinius sprendimus.
Tokiu pačiu principu turėtume vertinti ir Lietuvos vidaus politikus įvykius. Neskirdami viso savo laiko ir energijos atskirų melagių gaudynėms, socialinių tinklų įtakos karams, bet bandydami ieškoti ir prisidėti prie sprendimų, galinčių pakeisti tikrovę.
