„The New York Times“ apžvalgininkas Anandas Giridharadas dar gegužės mėnesį konstatavo simptomą – respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas populiarumą stato ant savo išskirtinį vaidmenį visuomenėje prarandančių baltaodžių vyresnio amžiaus vyrų.
Dar respublikonų pirminių rinkimų metu „The Washington Post“ atliktas sociologinis pjūvis parodė, kad D.Trumpą žymiai labiau palaiko baltaodžiai vyrai rinkėjai (47 procentai, kai moterų tik 28 proc.), gaunantys mažesnes pajamas ir neturintys aukštojo išsilavinimo.
Šis baltaodžių vyrų sukilimas dar labiau įsisiūbuoja, kai D.Trumpo radare atsiranda demokratų kandidatė, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. H.Clinton palaiko tos grupės, kurios ilgą laiką privalėjo ir vis dar privalo kovoti už savo padėtį ir laisves visuomenėje – moterys, juodaodžiai, ispanakalbiai (turima galvoje ne tik kalbinė, bet ir kultūrinė tapatybė).
JAV rinkimai ir jų strategija vis labiau veikiama demografinės kaitos, o ši kaita lemia ir kultūrines slinktis, kurios pastebimos visame pasaulyje. Baltaodžiai vyrai vis dar dominuoja Vakarų pasaulyje, tačiau jų dominavimas nebe taip aiškiai išreiškiamas konkrečiomis galiomis, o tik kiekiu.
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas, galimybė, kad jau šiemet amerikiečiai išrinks pirmąją moterį prezidentę, visa tai kelia nerimą tai grupei, kuri ilgą laiką tikėjo, jog paskutinis sprendimas priklauso jiems. „Per daug migrantų“, „per daug spalvotųjų“, „per mažai tradicinių vertybių“ – visa tai atspindi viduriniosios ir žemesnės klasės vyro nevilties šauksmą.
D.Trumpas dalina pažadus, kurie paglosto šio vyro savimeilę. Mes pastatysime sieną, mes būsime stiprūs, Amerika ir vėl bus didi kaip … Tiesą sakant, niekas nežino, kada ji buvo didi ar kada ji tą didybę prarado. Svarbu yra iliuzinis pažadas sugrąžinti dienas, kai buvo mažiau įvairovės ir mažiau kompleksinių sprendimų.
Ši egzistencinė baltojo vyro kova už savo išskirtinumą tiek apsvaigina, kad net Lietuvoje atsiranda tokių, kurie nusprendžia, jog jau geriau absurdiškus dalykus kalbantis D.Trumpas nei grėsmingai kitokia H.Clinton.
Ši egzistencinė baltojo vyro kova už savo išskirtinumą tiek apsvaigina, kad net Lietuvoje atsiranda tokių, kurie nusprendžia, jog jau geriau absurdiškus dalykus kalbantis D.Trumpas nei grėsmingai kitokia H.Clinton.
Vienas svarbiausių klausimų Lietuvai yra šalies saugumas. Nėra didesnės išorinės grėsmės nei Rusija ir ją valdantis Vladimiro Putino režimas. D.Trumpas mezga vis tampresnius ryšius su Kremliumi, skatina jį mesti iššūkį JAV kibernetiniam saugumui ir žada nusileisti dėl Krymo klausimo.
Dar svarbiau, D.Trumpas žada gerai pagalvoti, ar verta ginti Baltijos valstybes. Ne, tai nėra draugiškas patarimas mums labiau rūpintis savo saugumu. Tai dar vienas patvirtinimas, kad jis pasiruošęs peržiūrėti JAV tarptautinius įsipareigojimus ir suteikti pirmenybę sandoriams su tais, kurie yra naudingi. O V.Putinas D.Trumpui atrodo itin naudingas bičiulis.
Bet net ir šiame fone atsiranda apžvalgininkų, kurie tikina, kad D.Trumpas bus puikus prezidentas, kuris elgsis labai „prezidentiškai“, kai tik tam bus duotas signalas. Jį išgelbės ekspertų komanda? Kol kas jį supa komanda veikėjų – tokių kaip buvęs Viktoro Janukovyčiaus patarėjas Paulas Manafortas ar Kremliuje propagandai saldainius dalinantis Carteris Page'as, kuriems rūpi Rusijos siūloma nauda, o ne Ronaldo Reagano deklaruotos vertybės.
Baltaodis vyrukas, kurio nusikalbėjimai yra pateisinami, nes jis tikrai privalo turėti nuostabų planą.
Kodėl užmerkiame akis net prieš akivaizdžią V.Putino įtaką JAV rinkimams ir D.Trumpui? Nes jis bent jau yra baltaodis vyrukas. Baltaodis vyrukas, kurio nusikalbėjimai yra pateisinami, nes jis tikrai privalo turėti nuostabų planą. Ne taip, kaip ta prakeikta Angela Merkel, per savo moterišką naivumą įsileidusi šimtus tūkstančių migrantų.
Prisipažinsiu, nesu sąžiningas baltaodžiams vyrams, kurių grupei ir pats priklausau. Niekas kitas šiais laikais negauna tiek nepelnytos istorinės kaltės už savo grupės represijas prieš kitus, kaip mes. Feministės, juodaodžiai ar homoseksualai iškart žiūri į tave įtariai, nes tu priklausai tai grupei, kuri anksčiau lankėsi išrinktųjų klube ir su bizūnu vaikė lauk visus kitus, norinčius bent dirstelėti, kas ten išties vyksta.
Bet šis kaltės jausmas yra žymiai mažesnė problema, nei bandymas susigrąžinti iliuzinę galios poziciją ir padaryti tai aukojant viso pasaulio saugumą. D.Trumpo personažas JAV prezidento rinkimų kovoje įkūnija būtent šį baltojo vyro paskutinį pasispardymą.
Metas susitaikyti su tuo, kad pasaulis nebebus toks, kuriame kažkuri grupė turėtų teisę deklaruoti išskirtinę poziciją. Susitaikyti, nusimesti istorinės kaltės naštą ir žygiuoti toliau.
TAIP PAT SKAITYKITE: Donaldas Trumpas pavertė JAV respublikonus Rusijos partija
