Paulius Gritėnas: Paskutinis įspėjimas dėl Trumpo, arba Tolstojaus bliuzas

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas užbaigė savo kelionę po Europą susitikimu su Vladimiru Putinu. Būtent susitikimas su Rusijos vadu tapo paskutiniu indikatoriumi tiems, kurie nori įvertinti 45-ojo Amerikos prezidento užsienio politikos strategiją. Arba jos nebuvimą.
Paulius Gritėnas
Paulius Gritėnas / 15min nuotr.

Internete sklando toks vaizdo įrašas, kuriame barzdotas senolis akustine gitara groja bliuzą. Jis pristatomas kaip sensacingas rusų rašytojo Levo Tolstojaus talento epizodas. Daugelis dalijosi šiuo epizodu žavėdamiesi „Karo ir taikos“ autoriumi, kuris dar ir delta bliuzą sugebėjo groti.

Jei ne tik dalinatės tuo, ką pamatėte internete, bet ir turite sveiko proto, patikrinate šaltinius ir faktus, tai greitai turėtumėte atrasti, kad joks tai ne Levas Tolstojus, o amerikiečių bliuzo atlikėjas Samas Chatmonas, gimęs 1897-aisiais ir gyvenęs iki 1983 metų.

Ką ši internetinė apgaulė turi bendro su JAV prezidento kelione ir susitikimu su V.Putinu? Stebėjau vadinamojo Tolstojaus bliuzo fenomeną ir mano didelei nuostabai, vis atsirasdavo žmonių, kurie net ir susidūrę su faktu, kad jiems pateikiamas Chatmono kūrinys, vis tiek buvo linkę manyti, kad mato Tolstojų. Kodėl? Nes tikėti, kad legendinis rašytojas turėjo dar ir tokį talentą, yra žymiai maloniau nei pažinti mažiau girdėto bliuzo atlikėjo asmenybę.

D.Trumpo pasirodymas NATO valstybių narių lyderių susitikime, apsilankymas Jungtinėje Karalystėje ir susitikimas su V.Putinu parodė visą Amerikos prezidento gabumų skalę ir intelekto lygį.

NATO susitikime D.Trumpas itin griežtai sukritikavo Vokietiją ir kitus partnerius, neskiriančius pakankamai lėšų gynybai. Ši kritika būtų buvusi teisingas ir net pagirtinas žingsnis, bet susitarimas didinti išlaidas gynybai buvo paskelbtas dar 2014 metų susitikime Velse ir patvirtintas po dvejų metų Varšuvoje. Tai buvo vienas iš Baracko Obamos užsienio politikos palikimų, kurį jis deklaravo savo paskutinėje spaudos konferencijoje užsienyje.

V.Putinas iš Helsinkio išvažiavo nugalėtoju. D.Trumpas pažemino ne save (save jis pažeminęs jau ne vienu absurdišku pasisakymu), o Jungtines Amerikos Valstijas.

D.Trumpas kalbėjo ir apie pasiryžimą bei būtinybę didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. Tai būtų visai svarstytina idėja, jei tik ji būtų buvusi realiai diskutuota. JAV prezidentas tiesiog paskelbė, kad toks pasiryžimas yra, o partneriams vėliau teko aiškintis, jog joks sutarimas dėl šio klausimo nėra pasiektas ir kol kas vykdomas 2 ar daugiau procentų nuo bendro vidaus produkto pasižadėjimas.

Konfliktiška ir partnerius žeminanti retorika tęsėsi ir nuvykus į Jungtinę Karalystę. Prieš pat dvišalį susitikimą su ministre pirmininke Theresa May D.Trumpas davė interviu „The Sun“, kuriame kritikavo britų strategiją „Brexit“ procese ir tikino davęs savo patarimų. Po to jis viešai pareiškė, kad Th.May konkurentas Borisas Johnsonas būtų puikus valstybės lyderis.

Galiausiai vizitas baigėsi tuo, kad prieš išvykdamas į Suomiją susitikimui su V.Putinu D.Trumpas įvardino Europos Sąjungą kaip priešę, sulygindamas ją su Rusija ir Kinija.

Norintys pateisinti tokį įžūlų ir precedentų neturintį agresyvumą sąjungininkų atžvilgiu galėjo kalbėti, kad JAV prezidentas pasirinko būtent tokią taktiką. Kad griežtumas ir net pyktis yra susijęs su reikalavimu prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą. „Donaldas Trumpas derasi iš galios pozicijos“, – tokią išvadą skelbė tie, kurie norėjo matyti Tolstojų, grojantį bliuzą.

Visu gražumu D.Trumpas atsiskleidė per susitikimą su Rusijos lyderiu, žmogžudžiu diktatoriumi, inicijavusiu Krymo aneksiją, karą Ukrainoje ir atsakingu už numušto civilio lėktuvo keleivių ir įgulos gyvybes.

Likus kelioms dienoms iki susitikimo Roberto Muellerio vadovaujama tyrimų komisija paskelbė dvylika konkrečių Rusijos karinės žvalgybos veikėjų, atsakingų už bandymą paveikti rinkimų procesą JAV. Rusijos bandymus kištis į JAV rinkimus pripažino visos teisėsaugos, žvalgybos tarnybos, tai patvirtinta ir Senato komitete.

Bet kuris JAV prezidentas (o juo labiau, kalbantis iš galios pozicijos) būtų pirmame pasisakyme rėžęs šią tiesą V.Putinui į akis. Bet kuris Vakarų valstybės lyderis būtų užsiminęs apie okupuotas teritorijas, karines provokacijas, situaciją Ukrainoje, pabėgėlių antplūdį pradėjusius Rusijos karinius veiksmus Sirijoje, paramą Assado režimui, žmogaus teisių pažeidimus ir kitus dabartinės Rusijos nusikaltimus.

Neįtikėtina, bet apie išsiskiriančias pozicijas dėl Krymo užsiminė pats V.Putinas, pareiškęs, kad Rusija niekada neatsitrauks. JAV prezidentas čia ir vėl nutylėjo.

D.Trumpas nutylėjo daugybę svarbių klausimų. Vietoj to, jis stojo į V.Putino pusę, pareikšdamas, kad tiki šio aiškinimu, jog Rusija nesikišo į JAV prezidento rinkimų procesą. Dar daugiau, „nuostabia idėja“ Amerikos prezidentas pavadino Kremliaus žmogžudžio siūlymą rusų teisėsaugai imtis šio tyrimo ir veikti bendrai. Veikti bendrai net ir kibernetinio saugumo srityje.

Turėdamas galimybę viešai skelti retorinį antausį Putinui, priminti jam, kas yra Vakarų pasaulio lyderis, D.Trumpas gyrė pasaulio futbolo čempionato organizaciją, aiškino apie pagerėjusius santykius, būsimą dialogą ir jo sėkmę, nerišliai vapėjo apie nerastus Hillary Clinton serverius ir vėl kartojo, kad rinkimus laimėjo sąžiningai.

V.Putinas iš Helsinkio išvažiavo nugalėtoju. D.Trumpas pažemino ne save (save jis pažeminęs jau ne vienu absurdišku pasisakymu), o Jungtines Amerikos Valstijas. Toks gėdingas pasirodymas sukėlė net ir lojaliausių respublikonų kritiką. Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas nuleidęs galvą patikino, kad Rusija yra JAV priešė. Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas priminė prezidentui, kad Rusija nėra sąjungininkė.

Johnas McCainas tokį D.Trumpo pasirodymą pavadino tiesiog apgailėtinu, o konservatyvumu itin pasižymintis Joe Walshas pareiškė, kad nepaisant bandymų įžvelgti teigiamas respublikonų prezidento puses, tai buvo diena, kai jis pamatė Trumpo keliamą pavojų valstybei.

Buvęs Centrinės žvalgybos agentūros vadovas Johnas Brennanas tiesiai šviesiai pareiškė, kad D.Trumpo pasirodymas buvo „išdavikiškas“ ir paragino Ameriką mylinčius respublikonus imtis veiksmų, kad jis būtų sustabdytas.

Ilgai laukę galingo respublikoniško, Ronaldui Reaganui prilygstančio (nugriaukite tą sieną, pone Gorbačiovai!) pasirodymo sulaukėme apgailėtino lankstymosi prieš V.Putiną. Jei jums vis dar norisi matyti Tolstojaus bliuzą, tikėti, kad už Trumpo retorikos slepiasi genialusis planas, didžioji strategija, o ne egocentriškas ir įtarimų dėl neskaidrios rinkimų kampanijos šalies viduje slegiamas avantiūristas, jūs esate naivus arba kvailas.

D.Trumpas Helsinkyje grojo tik tai, ką jam dirigavo Kremlius. Taip besielgiantis JAV prezidentas tapo realia grėsme Vakarų pasauliui.

TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Gritėnas: Metai idiokratijos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis