Paulius Jurkevičius: 6 mano ir jūsų klausimai, kuriuos užduosime dietologui

Dietologai daug visko pasako. Dažniausiai – kada ir kiek valgyti. Labai aiškiai ir griežtai pasako, ko nevalgyti. Suskaičiuoja, suderina. Išpranašauja liemens apimtį. Kai kurie eina į televiziją ir pasakoja apie galimybę numirti nuo per daug mineralinio vandens.
Paulius Jurkevičius
Paulius Jurkevičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ieškau šia tema statistikos duomenų, vis ieškau ir vis nerandu, bet vis tiek manau: šaunuoliai yra mūsų dietologai. Kai kurie ne tik kruopščiai išplauna žarnyną, bet už tą patį tarifą dar ir smegenis praskalauja. Ir galiausiai nė patys nepastebime: kai kam iš mūsų užsidega raudona lemputė, pradeda tiksėti naujas fiziologinis mechanizmas – ne tik reguliariai valome dantis, bet ir žarnas plauname.

Tiesa, įsisiautėjęs žarnų plovimo bumas lyg ir rimsta. Ir mes pradedame nerimauti: kam to reikėjo? Ar reikėjo? O gal nereikėjo? O jeigu nereikėjo – tai kodėl patarė? Gal prastas buvo patarėjas? Tiems, kurie kažkaip norėtų patikrinti dietologo kompetenciją – mano patarimas. Paklauskite apie alyvuogių aliejų. Užduokite porą klausimų extravirgin tematika ir pamatysite: kompetencija atsivers kaip ant delno. Na, o jeigu jūs nedrįstate, tai galiu aš tuos nepatogius klausimus užduoti.

Praėjusią savaitę žinoma dietologė rašė apie tai, kaip išvengti mitų apie sveiką maistą. „Kiekvienam suaugusiam žmogui, net paaugliui nuo 14 metų, per dieną rekomenduojama suvalgyti du valgomus šaukštus alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus“, – aiškino gydytoja. Nes: „Omega-6 mes gauname iš maisto pakankamai, o štai omega-3 šaltinis – riebiosios jūrų žuvys ir linų sėmenų aliejus“.

Jums čia kyla kokių nors klausimų? Nes man vienas paprastutis klausimas veržiasi: „Daktare, o kuo čia dėti alyvuogių aliejus ir omega – 3?“ Alyvuogių aliejuje yra omega – 3, bet minimaliai, 8 – 15 proc. visos rūgščių sudėties. Kodėl tąsyk, daktare, tvirtinate, kad du šaukštai linų sėmenų ar du šaukštai alyvuogių aliejaus – tai vienas ir tas pats gėris?

Antrasis, natūralus ir visiškai teisėtas jūsų ir mano klausimas būtų šis: jeigu sakote, kad daugiau ar mažiau tas pats, kurio du šaukštus suvartoti, vadinasi, tai labai panašūs aliejai? Taip ar ne?

Dabar – trečias: jeigu dviejų labai sveikų aliejų poveikis panašus, tai kuriems galams mums pietiečių aliejus, jeigu turime savąjį, mielą, dainų dainelėse ne angliškai apdainuotą – linų sėmenų? Ir va, jau girdžiu patriotinį vartotojų chorą apie linelį teip sėtą, šiteip rautą ir lietuvio kepenims specialiai subalansuotą.

Paklauskite apie alyvuogių aliejų. Užduokite porą klausimų extravirgin tematika ir pamatysite: kompetencija atsivers kaip ant delno.

Ketvirtas klausimas, kurį užduočiau daktarei ir visoms kitoms daktarėms būtų šis: jeigu alyvuogių ir linų sėmenų aliejai yra vienodai sveiki, kodėl ši informacija nerašoma produkto etiketėse? Gal todėl, kad draudžiama? O gal ne? Gal vis tik rasime etiketę, kurioje bus parašyta, kad linų sėmenų aliejaus vartojimas turi kažkaip pasireiškiantį teigiamą poveikį sveikatai?

Penktas klausimas žinomoms dietologėms. Na, gerai, tarkime man arba Rūtai arba Onai nepatinka linų sėmenų aliejaus kvapas, skonis, tarkime, esame bjaurūs nepatriotiški gurmė, taigi renkamės alyvuogių aliejų. Ateiname į prekybos centrą, atsistojame prie plačios kaip Viduržemio jūra aliejų lentynos ir renkamės. Itališkas „Pietro Coricelli“ už 9 eurus ar ispaniškas „La Espanola“ už 7? Kurį patartumėte?

Šeštas, esminis klausimas. Daktare, ar visi prekybos centre esantys alyvuogių aliejai tinka sveikatai taisyti? Ar visiems galioja jūsų dviejų šaukštų rekomendacija? Ar visi extravirgin yra vienodai extravirgin?

Jeigu jūsų dietologė nemirksėdama atsakys į visus šešis klausimus, tada bučiuokite jai ranką, neškite saldainių arba dalinkitės nuoroda FB. Jeigu į vieną klausimą neatsakys, tada rankos nebučiuokite, saldainių neneškite. Bet vis tik ji tikrai nėra prasta dietologė.

Ką daryti, jeigu atsakys į vieną arba iš viso neatsakys? Darysime išvadas. Pirmoji: alyvuogių aliejus suvokiamas kaip produktas „apskritai“, kokybiniai sveikatingumo rodikliai lieka nesuprasti. Antroji: jūsų dietologė nematė, kaip gaminamas alyvuogių aliejus, todėl nesupranta technologinių gamybos niuansų, lemiančių sveikatingumą. Trečioji: daktarė negirdėjo, kad alyvuogių aliejus – vienas dažniausiai legaliai falsifikuojamų maisto produktų ir nelabai žino, kaip tai daroma.

Smagaus savaitgalio su riebaluotais klausimais ir teisingais atsakymais!

p.s.

Na, gerai. Negaliu palikti skaitytojų su neatsakytais klausimas. Todėl trumpam imuosi (nelegalios) dietologo veiklos ir atsakau į daktarėms skirtus klausimus.

  1. Rekomendacija suvartoti 2 šaukštus alyvuogių aliejaus ARBA 2 šaukštus linų sėmenų yra absurdiška. Bet daktarė, matyt, kažkur girdėjo EFSA (Europos maisto saugos agentūros) rekomendaciją apie du šaukštus. Ji taikoma. Bet TIK alyvuogių aliejui.

  2. Šie aliejai iš esmės skirtingi: tiek savo riebalų rūgščių sudėtimi, tiek poveikiu sveikatai, tiek skoniu ir vartojimo galimybėmis. Sėmenų aliejuje – daug omega – 3, alyvuogių – daug omega – 9. Pirmasis – labai netvarus polinesočiųjų rūgščių koncentratas, antrasis – stabilus, nes jame vyrauja mononesočiosios rūgštys. Lyginti juos būtų panašus darbas kaip ir lyginti sportinę jachtą su kariniu kreiseriu.

  3. Alyvuogių aliejus yra vienintelis aliejus, kuriam priskiriamos nutraceutiko savybės: tiek maistas (aromatas, skonis, galimybė derinti su patiekalais), tiek vaistas (galingas antioksidantas).

    Rekomendacija suvartoti 2 šaukštus alyvuogių aliejaus ARBA 2 šaukštus linų sėmenų yra absurdiška.

  4. TIK alyvuogių aliejaus etiketėse EFSA leidžia rašyti dvi deklaracijas: apie polifenolių antioksidacinį poveikį kraujo lipidams ir apie vitamino E antioksidacinį poveikį ląstelėms (oksidacija – tai irimo, gedimo, senėjimo procesų visuma).

  5. Nepatarčiau nė vieno. Itališkas „Pietro Coricelli“ buvo nutvertas klastojimo skandaluose. Ispaniškas „La Espanola“ smagiai „pailgino“ vartojimo terminą iki 3 metų. Toks „veteranas“ jokio sveikatai palankaus poveikio turėti negali. O kaip su aromatu? Pabrandinkite aliejų trejus metus ir paragaukite...

  6. Visi extravirgin alyvuogių aliejai vienodi? Ne, ne ir dar kartą ne. Du daktarės rekomenduojami alyvuogių aliejaus šaukštai neturės jokios vertės, jeigu polifenolių (antioksidantų) koncentracija bus mažesnė nei 250 mg/kg. Tik tokiu atveju EFSA leidžia rašyti etiketėje deklaraciją apie naudą sveikatai. Tokių aliejų extravirgin rinkoje yra ne daugiau kaip 10 proc. Ar „Pietro Coricelli“, „La Espanola“, kurie parduodami prekybos centre, pasižymi antioksidaciniu poveikiu? Paklauskite savo dietologės. Jeigu išgirdusi klausimą išpūs akis, – tada ieškokite kitos dietologės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis