Šįmet ryškėja grėsmingi ženklai pranašaujantys, jog daržovinio triukšmo ir įniršio bus nė kiek nemažiau.
O gal net ir daugiau. Ir vėl, matyt, nerimausime. Ir vėl fotografuosime kaip pašėlę prekybos centro kvitukus. Naujienų portalai darys internetines sąšaukas „Alio, o kaip pas jus – Londone, Osle, Berlyne? Tiek pat ar pigiau?“ Ardysimės, pyksime, nepirksime, lauksime naujo „Lidlo“ arba kitų gelbėtojų.
Būkime pasirengę. Horizonte –2017-ųjų daržovių kataklizmas. Tiesa, kol kas iki galo neaišku, kokią materialią – regimąją, aromatinę, skonio formą jis įgaus. Yra neoficialių žinių, jog tai vėl galėtų būti žalias objektas – cukinija. Kiti šaltiniai man praneša, jog į pilietinio įtūžio simbolį pretenduoja violetinė ir raudona – geltona spalvos. Pirmuoju atveju būtų baklažanas. Antruoju – paprikos.
Tačiau neatmestina ir baltos spalvos versija – pankoliai. Tai tokios pilvotos daržovės, panašios į svogūnus, tik didesnės ir nekalto baltumo.
Todėl dabar pasidalinsiu naujienomis iš Pietų fronto. Jų šįsyk yra.
Mursija. Iš šio pietryčių Ispanijos regiono į Vidurio ir Šiaurės Europą atgabenama maždaug 80 proc. visų daržovių. Gruodžio mėnesį Mursiją užpylė lietūs, kokių čia niekas nematė per pastaruosius 30 metų. Salotų, baklažanų, paprikų derlius – menkas.
Italija, Sicilija. Čia violetinius „tarocco“ veislės apelsinus vietiniai ūkininkai pastaraisiais metais nuskindavo ir išmesdavo, nes supirkimo kainos buvo pasiekusios dugną. Dabar nebeišmeta. Šią žiemą Agridžento ir Kaltanisetos provincijoje pastebėtas neregėtas reiškinys: atsirado apelsinų vagys. Atvažiuoja, patyliukais nurenka, išsiveža, parduoda.
Italija, Apulija. Tai Italijos „daržas“. Po neįtikėtinai gausių snygių, kurių apskritai niekas nebuvo regėjęs pankolių, gūžinių salotų, kalafiorų derlius sušalo, o paskui supuvo sniege, nes užsnigtų kelių niekas nevalė, o nevalė ne todėl, kad tingėjo, o todėl, kad nebuvo kuo – niekas čia nei kąstuvų, nei specialių mašinų paprasčiausiai neturi.
Panašiai metai prasidėjo ir kituose pietiniuose šalies regionuose. Italijos daržovių derlius šią žiemą – 78 proc. su minusu. Ispanijos – 35. Turėkime galvoje, kad milžiniška Italijos rinka nepratusi gyventi be daržovių. Ji godžiai dairosi į tuos daržovių likučius Ispanijoje, kuriuos dar galima prigriebti.
Vaikštau Romoje po Epyro aikštės turgų. Vaizdas gūdus. Vienas kitas daržovių pardavėjas. Pirkėjų beveik nėra. Mandarinų kilas kainuoja eurą, – juos ir perka. Lacijaus cukinijos – 6 eurai. Baklažanai – 5. Paprikos – 4. Špinatai – beveik 4. Pankoliai – panašiai. Tokių kainų čia niekas nėra regėjęs. Oficialūs žemės ūkio statistikos vartotojų asociacijos duomenys tvirtina: sausio mėnesį vienos daržovės užbrango 200 proc. Kitos – 400 proc.
Net bananai kainuoja beveik lygiai dvigubai. Kas, kad iš Afrikos. Kas, kad ten nesnigo. Ananasai iš Kosta Rikos irgi laikosi bendros kainų tendencijos. Nors ten neatšalo. Gerokai pabrangę kiviai ir obuoliai surinkti tada, kai žiema dar nebuvo prasidėjusi. Egiptietiški artišokai patyliukais tapę itališkais taipogi pabrango. Kaip ir Maroko apelsinai: pasigavo Sicilijos pilietybę, ir štai jums -smarkiai nukentėjusio, smarkiai užsnigto Palermo kaina. Nors Palerme jie ne ant medžių kybojo, o laukė, kol perkraus iš vieno laivo į kitą.
Italijos nacionalinė ūkininkų konfederacija perspėja valgytojus: taip, smarkiai pasnigo. Kas toliau? Toliau – cukinijų cunamis.
Italijos nacionalinė ūkininkų konfederacija perspėja valgytojus: taip, smarkiai pasnigo. Kas toliau? Toliau – cukinijų cunamis. Kyla spekuliacijų banga. Klysta galvojantys, kad spekuliuoti galima nafta ir auksu. Spekuliacijoms labai tinka ir cukinijos. Kai produkto kaina šoka 400 proc. – tai jau nebe sniego pasekmės. Tai tam tikro pobūdžio intelektinė veikla. Prieš keletą dienų vartotojų asociacija „Codacons“ 104 Italijos prokuratūroms pateikė reikalavimą imtis daržovių spekuliacijos tyrimų.
Pernai nebuvo baisių šalčių. Nebuvo snygių ir žemės drebėjimų Italijoje. Potvynių Ispanijoje. Romos turguje pernai žiemą kalafioras kainavo 0,90 cento su 22 proc. PVM. Fotografavau ir erzinau feisbuko draugus. Nes Lietuvoje mielas nenaudėlis kalafioras kainavo beveik 4 eurus.
Šįmet tam tikro pobūdžio intelektinės veiklos genijai turi puikias galimybes sumušti rekordus. Jie tai ir padarys, – galime neabejoti.
Todėl jeigu vieną saulėtą ir pavasariu kvepiančią žiemos dieną pamatysite, jog cukinijų ryšulys prekybos centre bus šiek tiek brangesnis už baklažanus, o pastarieji kainuos panašiai tiek, kiek kiaulienos išpjovos kilogramas – labai prašau: nesistebėkite. Tai tam tikro pobūdžio intelektinės veiklos rezultatas.
Bet nacionalinių boikoto akcijų kažin ar reikia. Kažin arbūtini liepsningi postai feisbuke. Neverta. Pakaks sutvarkyti šios nerimo žiemos valgiaraštį. Be cukinijų. Be baklažanų. Be rukolų. Be pankolių. Be paprikų. Be kalafiorų.Ar tai įmanoma? Nežinau. Prieš trisdešimt metų buvo įmanoma. Dabar, kai prekybos centrai giliai giliai įsmeigė į mūsų galvas ir į mūsų racioną Ispaniją, Italiją, Ekvadorą kažin ar tai įmanoma.
Na, bet nebūkime pesimistai. Sigitas Žemaitis, Vilniaus restorano „Sweet Root“ kūrėjas sako man: „Ar yra skirtumas tarp cukinijų vasaros viduryje, kai jos atkeliauja ryte tiesiai iš ūkininko Jono daržo ir cukinijų, nuskintų tolimoje šalyje, keletą savaičių pragulėjusių transporto priemonėse ir sandėliuose? Mūsų galva, skirtumas yra“.
Negaliu nepritarti Sigitui, kuris primena, jog reikia atiduoti ciesoriui kas ciesoriaus, o vasarai – tai, kas vasaros. „Žiemą apsidairykime aplinkui – morkos, burokėliai, geltonieji burokėliai, džiovintos pupos, grūdai, juodieji ridikai, ropės, kaliaropės, porai, kopūstai, lapiniai kopūstai, bulvės, žieminės bulvės, petražolių šaknys, pastarnokai, svogūnai, saliero gumbai, cikorijos, obuoliai....O jeigu dar pasižvalgysime po konservuotų, raugintų, džiovintų produktų lentynas...“
Pasižvalgykime. Ir artėjantis cukinijų cunamis nebus toks baisus.
