Bet atleiskite už provokaciją... Aršiai klikbaitinę antraštę pasirinkau vedamas teisingų sumetimų. Kiekvieną vasarą skiriu vieną tekstą produktui be kurio negali gyventi niekas – nei pats turtingiausias, nei labiausiai nuskurdęs. Tai toks labai senas ir gaivus produktas – be cukraus, be saldiklių, be blogų riebalų, be lecitino, be askorbo rūgšties, be dažiklių. Be spalvos. Be kvapo.
Ir štai atėjo šio mistinio produkto gėrimo sezonas.
Ir štai charizmatiškas medicinos profesorius U., kurio siluetas nuolat šmėžuoja televizijoje bei viename žinių portale ima ir perspėja: „Dėmesio, vandeniu galima apsinuodyti“.
Apsinuodijusių vandeniu statistikos profesorius nepateikia. Tik paaiškina, kad jo kolegos medikai gana sunkiai susivokia, kada yra būtent tas atvejis, kai žmogų reikia gelbėti nuo „Neptūno“ arba „S.Pellegrino“ mineralinio overdozės. Esą simptomai nelabai aiškūs.
Man regis, charizmatiškasis profesorius U. apie apsinuodijimus vandeniu pakalbėjo ne laiku ir ne vietoje.
Dėl trijų priežasčių. Pirmoji: mūsų valstybėje vos tik specialistai viešai ištaria tokius žodžius kaip „intoksikacija“, „perteklius“, „vartojimas pavojingas“, „galima net numirti“ išsyk kažkas tuos žodžius išgirsta. O tada panaudoja žodį „riboti“. Paskui kitą žodį – „uždrausti“. Būtų liūdna, jeigu vidurvasarį imtų ir uždraustų stiklinę šalto Druskininkų „Rasa“. Arba vėsaus Birštono „Akvilės“.
Taigi, antroji priežastis: vasara. Būtų žymiai įdomiau, jeigu profesorius pateiktų proporciją tarp piliečių A, kenčiančių nuo dehidratacijos ir piliečių B, kenčiančių nuo vandens pertekliaus. Europoje vasarą visi normalūs medikai užuot gąsdinę mirtimi nuo per daug vandens gąsdina mirtimi nuo per mažai vandens. Na, bet čia vėlgi, matyt, bus Baltijos regiono išskirtinumas, toks kaip, pavyzdžiui, specifinės riebalų rekomendacijos: prancūzai dievina sviestą, o mus pratins prie margarino.
Trečioji priežastis. Geriame per mažai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolieriai, – nuleiskite savo revolverius ir baudų sąvadą. Turiu galvoje ne alų ir ne šampaną, o vandenį. Tuo metu, kai prof. U. gąsdina intoksikacija vandeniu, įvairių skysčių vartojimo statistika yra atvirkščiai proporcinga. Kam? Spręskite patys. Mes – daug, jie – mažai. Arba priešingai. Imkime alkoholį: lietuviai jo suvartoja beveik 3 kartus daugiau už italus. Imkime vandenį: italai jo sunaudoja maždaug 4 kartus daugiau už lietuvius.
Štai kodėl manau, kad profesorius U. ne tuo adresu gąsdina. Atvažiuokite į Apeninus ir čia papasakokite, kad nuo mineralinio galima numirti. Gal netgi pavyktų vieną kitą stiprų gėriką išgelbėti... Nes ten suvartojimas per capita yra 217 litrų. Pas mus – apie 50.
„Vandens intoksikacija pavojinga ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams“, – baugina mūsiškė profesūra.
Vandens intoksikacija pavojinga ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, – baugina mūsiškė profesūra.
Nežinau, gal mes Marse gyvename, ten vanduo kliuksi labai giliai. Kiek žinau, visose Viduržemio jūros šalyse pediatrai dejuoja, kad vaikai nenori gerti vandens. Nenori, nes prekybos centre randa daugybė gražiai pateiktų, spalvotų, saldžiarūgščių, geriamų su šiaudeliais, normaliai gazuotų, stipriai kvepiančių ir galingai išreklamuotų gėrimų.
Vandenį gerti neįdomu. Vanduo yra nelabai cool. Taip mąsto kone viso pasaulio vaikai. Išskyrus, žinoma, tuos kraštus, kur mirštama ne šiaip nuo dehidratacijos, o žiauriai ir primityviai – nuo troškulio.
Tiesą sakant, nesu matęs ar girdėjęs, jog Palangos kavinėje tėvai vaikams užsakytų butelį vandens. Užsako kažko kvepiančio ir spalvoto, ir „skanaus“. Nes ir patys vandens skaidrumo baidosi tarsi tai būtų degtinė, o ne vanduo. Atvažiuoja mūsų žmonės į Romą, ir po poros dienų prasideda sunki abstinencinė krizė: oj, oj, vandenyje kažko trūksta, žiauriai trūksta. Nuo mineralinio vandens atpratusiems sunku suvokti neteisybę: ant medžių kabo citrinos, apelsinai, greipfrutai, bet į ąsočius su vandeniu šie vaisiai kažkodėl nepatenka...
Todėl mūsiškę vandens suvartojimo statistiką reikėtų pataisyti: prancūzai, italai, šveicarai gal ir geria vandenį. Mes geriame kažką, kas iš pradžių buvo vanduo, o paskui tapo mirkalu, sangria be alkoholio. Išmetus iš tų statistinių 50 litrų citrinos raugo gėrikus, ne kažin kas beliktų.
Grįžkime prie vaikų požiūrio į vandenį. Vaikai, kaip ir senjorai nelabai suvokia troškulį. Gerti prašo tik tada, kai dehidratacija įsivažiavusi. O juk Lietuvai komanduojanti Pasaulio sveikatos organizacija ultimatyviai nurodo: pradinukui priklauso išgerti maždaug 1,1 litro vandens. Tai būtų maždaug 8 stiklinės po 150 ml.
Jūsų pradinukai tiek išgeria?
Kažkada rašydamas apie maitinimą mokyklose kalbėjau su vienos Romos pradinių mokyklų mokytoja Anna Maria. Ji man skundėsi: „Vaikai prašo sulčių, šaltos arbatos, koka kolos, švepso, limonado, bet mokyklos racione tokių gėrimų nėra, tik vanduo. Vandens šešiamečiai nenori“. Mokytoja ėmėsi gudrybės: įtaigiai papasakojo brolių Grimmų pasaką, lietuviškai ji berods vadinasi „Apie du brolius — sukčių ir teisingą“: kaip sukčius išbadė akis teisingajam, o tas atrado stebuklingąjį vandenį, išgydė save ir sergančią karalaitę, tapo karaliumi, ilgai ir laimingai gyveno“. Išklausę pasakos vaikai išsyk panoro ieškoti stebuklingojo vandens.
Tapti daugiausiai vandens išgeriančia Europos valstybe nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Reikia pradėti nuo vaikų. Daug kalbama ir rašoma apie tai, ką vaikai valgo. Ir beveik niekada – apie tai, ką ir kiek jie geria. Dar geriau pradėti nuo tėvų. Pasidomėti, kiek „latės“ susipila kasdien į skrandžius, kiek mineralinio vandens.
Italijoje strategija aiški: kuo daugiau vaikai gers mineralinio vandens, tuo valstybė bus sveikesnė. Buvo netgi toks vandens edukacinis projektas mokykloms: „hydration school“, vandens gėrimo mokykla. Projekte sudalyvavo 37 000 pedagogų, 5800 klasių, 130 000 mokinių.
Nesnaudžia ir mineralinio vandens gamintojai: bespalvio, bekvapio skysčio prestižas – jų rankose. Imkime, kad ir italų „S.Pelegrino“ – ši mineralinio vandens bendrovė kasmet renka geriausią pasaulio restoraną. Mineralinis vanduo daugelyje šeimų išstūmė vyną, nes vandenį, kaip ir vyną – reikia suprasti, mokėti ragauti, suderinti su maistu.
Gėrimo sezonas prasidėjo. Gerkite į sveikatą. Nemanau, kad numirtumėte.
