Žinau, kad esate miesto patriotas, kokių miestui seniai reikėjo. Girdėjau, kad atnaujinsite Laisvės alėjos dangą, ir Vilnius pavydės Kaunui. O gal jau ir dabar vilniečiai neramiai dairosi – ims kauniečiai ir pasivys, aplenks sostinę. Taip, pavyzdžiui, jau atsitiko Italijoje: Milanas aplenkė Romą, ir net pats popiežius čia nieko negali padaryti.
Apie visai tai jums papasakočiau, jeigu susitiktume tokioje vietoje, kokios Vilnius neturėjo ir niekada neturės. Tarkime, Kauno širdyje, Karininkų ramovėje esančiame restorane „Trys milžinai“. Čia ateidavo ir pats prezidentas, čia jis netgi savo kabinetą turėjo. Bet kažkodėl galvoju ne apie jį, o apie bene tragiškiausią Lietuvos tarpukario asmenybę – generolą Kazį Skučą.
Įsivaizduojate, gerbiamas Kauno mere – čia pietaudavo tas legendinis ministras, elegantiškas vyras, Karininkų ramovės pirmininkas.
Generolas, kurį patys pridavėme Dekanozovui, patys įsodinome į Maskvos traukinį, kuris vežė tiesiai į Butyrkų kalėjimą, į mirtį. Generolas, kurio net kapo nėra. Užtat yra restoranas, vieta, kur jis ateidavo pietauti, švęsti kariuomenės ir valstybės švenčių! Nežinau, kodėl būtent jį – vidaus reikalų ministrą įsivaizduoju „Trijuose milžinuose“...
Kažin ar jūs, gerbiamas Kauno mere, buvote užsukęs į Karininkų ramovės restoraną, į „Tris milžinus“ – papietauti ten, kur pietaudavo kariuomenės elitas. Jeigu nebuvote – būtinai užsukite. Čia dabar viešpatauja Italija. Gal tai ir nebūtų labai blogai, nes, kiek žinau, prezidentas A.Smetona simpatizavo šiai valstybei, tuomečiam jos vadovui ir netgi turėjo itališką automobilį.
Kokia Italija valdo istorinį restoraną „Tris milžinai“, kuris kainavo valstybei daugiau nei milijoną (anų) litų? Jeigu nespėjote pasidomėti, aš jums galiu papasakoti. Tai autentiško gastronominio košmaro vieta. Tai tokia labai netikra, sumeluota Italija, kuri nesugeba valgiaraštyje taisyklingai parašyti netgi žodžio duona: turėtų būti „pane“, o rašo „panne“ (it. gedimas, avarija). Vienas italas man pasakojo anekdotą apie Karininkų ramovėje siūlomą patiekalą „pene alla vodka“ (it. penis degtinės padaže). Kažin ar šis patiekalas dar yra kariuomenės elito valgiaraštyje?
Sudarkytoje Italijoje valgoma kiauliena bei vištiena su ananasais, itališkos salotos su kiauliena, o Gruzijos pasididžiavimas – šašlykas čia tampa „itališku“. Ten, kur kažkada, matyt, buvo pakyla, ant kurios generolas Skučas sakydavo kalbas, dabar įrengtas baras, picų krosnis ir tvarkingai išrikiuota kiliminės dangos valymo įranga, nes kiliminė danga... Et, geriau į ją nežiūrėti. O štai į valgiaraštį nežiūrėti neįmanoma. Abiejų – lietuvių ir italų kalbų klaidų skaičius valgiaraštyje tiesiog glumina.
Kairiajame restorano kampe sukabintos senos nuotraukos. Kieno? Generolo Kazio Skučo? Jo likimo draugo VSD šefo Augustino Povilaičio? Ne, gerbiamas mere – ten, Karininkų ramovėje save reklamuoja tas italas, kuris iš žodžio duona padaro avariją. Liūdesys sugriebia žiūrint į visą šitą pseudoitaliją. Manau, kad ir jums, mere, širdį suspaustų. O jeigu ne – gal Vilnius galėtų atkreipti dėmesį? Galėtų, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis išgelbėti reprezentacinį Lietuvos kariuomenės restoraną? Ar ne?
Liūdesys sugriebia žiūrint į visą šitą pseudoitaliją.
Kovo 11-ąją, gerbiamas Kauno mere, galima būtų atšvęsti pačiame garsiausiame Lietuvos kultūros, politikos ir gastronomijos elito restorane – „Metropolyje“. Jo sienos prisimena žmones, kurių pavardės ir kūryba įrašytos vidurinės mokyklos programose – Balys Sruoga, Kazys Binkis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Kipras Petrauskas. Be šių pavardžių nebūtų įmanoma net mokyklos baigti.
Jie čia – „Metropolyje“ būdavo, diskutuodavo, ginčydavosi, pykdavosi, taikydavosi, valgydavo, šiek tiek išgerdavo, kalbėdavo apie Lietuvą, apie patiekalus, apie virtuvę. Jie lankydavosi ir „Konrade“, ir „Versalyje“, bet nei „Konrado“, nei „Versalio“ nebėra, ir tai yra labai gerai.
Jeigu jūs, gerbiamas mere, manęs paklausite, kodėl tai yra gerai, aš pabandyčiau jums paaiškinti. Viskas labai paprasta: restoranai, kaip ir žmonės – atsiranda, gyvuoja, galiausiai miršta. Buvo iškaba – nėra iškabos. Yra tik prisiminimai.
Nežinau, gerbiamas Kauno mere, ar teko jums pietauti „Metropolyje“. Norėčiau galvoti, kad neteko. Nes „Metropolis“, manyčiau, yra tipiškas restoranas zombis. Kas yra zombiai? Visi žino: tai tokie siaubo filmų personažai. Atgiję negyvėliai – nei gyvi, nei mirę, bet gyviesiems pavojingi. „Metropolis“ toks, kaip jis atrodo dabar, yra pavojingas VDU studentijai ir profesūrai.
Paklausite manęs – kodėl? Matote, jeigu miesto, pretenduojančio į Europos kultūros sostinės titulą, centre veikia valstybingumo parodija istoriniu pavadinimu, tai nėra labai gerai. Nes šis restoranas zombis pernelyg matomas, jo neįmanoma nepamatyti, apeiti, nekreipti į jį dėmesio. Tai toks juodo kičo koncentratas, suvalgęs mūsų istoriją: sintetinis sidabras, kolonos su korintiniais kapiteliais, kraujo spalvos foteliai ir prabangiuose rėmuose žybsintys televizoriai. Apie meniu net nekalbu. Pseudovirtuvė su „šaltai spausto“ išspaudų aliejaus prieskoniu.
Tai toks juodo kičo koncentratas, suvalgęs mūsų istoriją: sintetinis sidabras, kolonos su korintiniais kapiteliais, kraujo spalvos foteliai ir prabangiuose rėmuose žybsintys televizoriai.
Nesmagu sakyti, gerbiamas mere, bet jeigu patrakėlis Kazys Binkis šiandien apsilankytų „Metropolyje“ ir paragautų ūkininkų picos (sūris, pomidorų padažas, kiaulienos šoninės bryzeliai, marinuoti agurkai, raudoni svogūnai), manau, neapsikentęs šio gastronominio erzaco iškviestų jus – Kauno burmistrą – dvikovon.
Tam, kad ši problema išnyktų, reikėtų labai nedaug – nuimti iškabą „Metropolis“. Palengvėtų daug kam, – patikėkite, gerbiamas Kauno mere.
Ką daryti su „Trimis milžinais“? Nežinau. Gal geriau čia veiktų nebrangi lietuviškos virtuvės valgykla studentams? Arba cepelinų rojus? Būtų įdomu su jumis padiskutuoti šia tema, gerbiamas Kauno mere! Reikėtų jūsų tvirtos rankos šiuo klausimu, labai reikėtų. Nes ką čia gali žinoti: gal vieną dieną Karininkų ramovėje atsidarys „Carskoje selo“? Neduok Dieve – antrąsyk išduotume generolą Kazį Skučą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Jurkevičius: Nelabai tyra šaltai spausto pasaka raudonkepuraitėms