Kas yra menestreliai? Išvertus iš provansalų menestrals, būtų namų tarnas. Bet ypatingas tarnas: gražiai giedantis. Tai, ką reikia. O reikia – tai, ko nori feodalas, namų šeimininkas. Pagiedoję keletą mėnesių vienoje pilyje, susiprasdavo, kad jau nusibodo, tada pasiimdavo pinigus ir keliaudavo į kitą pilį, į kitą dvarą, pas kitą feodalą.
Tokie keliaujantys dainorėliai XIII–XIV amžiuje buvo labai populiarūs Pietų Prancūzijoje, Sicilijoje. Menestreliai negalėdavo dainuoti ką panorėję, ne, jų talentą pakirpdavo kurtuazinės rinkos dėsniai: dainą užsako feodalas. Dažniausiai ją feodalo užsakymu sukurdavo trubadūras, o menestrelis tik atlikdavo. Visaip būdavo.
Ir dabar visaip būna. Dabar atsirado nauja menestrelių tipologija, ji traukia giesmę apie maistą. Apie vieną kitą produktą. Apdainuoja gerąsias produkto savybes, nutyli blogąsias. Arba drąsiai apdoroja blogąsias taip, kad jos nebeatrodo blogos. Maisto menestreliams nebereikia ieškoti nei pilies, nei dvaro – yra internetas, serveriai, portalai. O feodalų užsakančių chansons (pranc. – dainos) – pilna. Užtenka atsidaryti Rekvizitai.lt
Kartais maisto menestreliai gieda inkognito, nepasirašo ir neprisistato. Štai kaip gražiai gieda nežinomas maisto menestrelis: „Yra sukurta daugybė mitybos sistemų ir kiekviena jų teigia esanti vienintelė teisinga. Tačiau jei atmesime visus skirtingų „žinovų“ kritikuojamus produktus, ar liks ką valgyti? Raudona mėsa nesveika, nes sukelia vėžį, vištiena prisotinta antibiotikų, žuvyje daug švino ir plastiko, vaisiuose apstu cukraus...“
Supratote, ką feodalo – majonezo fabriko užsakymu norėjo padainuoti šis kurtuazinis maisto trubadūras? Žinovus jis paėmė į kabutes. Kritiką sukritikavo. Pagrindinių produktus rizikas aptarė. Tai ką? Liko kokios nors gairės, riboženkliai, mitybos sistemos, autoritetai? Neliko. Liko tabula rasa. Romėnai taip vadindavo rašyti skirtą lentelę, kurioje buvo kažkas parašyta, o paskui nutrinta.
Viskas nutrinta, švaru. Viskas nesveika. Viskas sveika. Ir skamba įtaigi giesmė: „Tačiau galimas ir kitas kelias. Tai valgyti vadovaujantis tiesiog saiko jausmu. Nes juk ir liaudies išmintis sako: „Kas per daug – tas nesveika“. Būtent. Nes bet kokio produkto perteklinis vartojimas nežada nieko gero. O valgymas su saiku, po truputį, leidžia mėgautis maistu sau nekenkiant. Tad nebijokime nei gabaliuko mėsos, nei majonezo šaukšto“.
Giesmė apie saiką yra graži. Maisto menestrelis jautriai gieda. Šaukšto majonezo nereikia bijoti, ir mes jo nebijosime. O dešimties šaukštų? Lietuvos prekybos centrų majonezo lentynos yra tokios plačios, jog abejoti neverta: menestrelis gieda ne apie vieną majonezo šaukštą, ne apie dešimt šaukštų, o apie majonezo turbo vartojimą. Ne tik Velykų proga. Majonezas vakar, šiandien, rytoj, ir per amžius.
Maisto feodalų norai menestreliams yra įstatymas. Kartais jie reiškia išskirtinius norus, tada ir atlikėjų reikia itin talentingų, išmanių. Neseniai viename žinių portale skaičiau straipsnį apie tai, kaip išsirinkti aliejų. Labai geras aliejus, nelabai geras, nuostabus. Čia maisto menestrelio partiją atlieka ne anonimas, o asmenybė. Vardas, pavardė ir pareigos – „mitybos poveikio sveikatai tyrėja“. Suprantate? Jūs valgote, kad pavalgytumėte. O va, yra specialistų, kurie valgo tam, kad ištirtų maisto poveikį sveikatai. Skamba rimtai ir netgi šiek tiek dramatiškai. Yra abejojančių?
Tyrėja ištyrė, o portalas įkalė antraštę: „Visų mėgstamas aliejus netinka kepti“. Maisto menestrelė imasi rizikingo veiksmo: ji sutvarko produktą pagal feodalo užsakymą: „Šaltai spaustas nerafinuotas alyvuogių ar
kitos augalinės kilmės žaliavos aliejus, kurio lydymosi temperatūra pasiekiama esant maždaug 100 laipsnių“.
Kodėl veiksmas rizikingas? Pirma: panaudojamas žodis, kuris atstumia ir išgąsdina: lydosi. Taip ir įsivaizduojame, kaip ten kažkas kraupiai lydosi. Antra: alyvuogių aliejų (mononesočiosios riebalų rūgštys) pastato į tą pačią lentyną su „kitais augaliniais aliejais“ (polinesočiosios riebalų rūgštys). Tai maždaug tas pats, kaip alų palyginti su degtine. Trečia: alyvuogių aliejaus smilkimo (tyrėja gieda gėdingai – „lydimosi“) temperatūrą sumažina lygiai dvigubai. O tai yra labai rizikinga, nes žmonės šiais laikais nėra visiški seniai besmegeniai, atsiverčia Vikipediją ir mato: alyvuogių aliejaus smilkimo temperatūra siekia 207 laipsnius.
Išvada: rafinuotas rapsų aliejus – lietuviams, o pietiečiams – alyvuogių. Norite būti panašūs į pietiečius? Turbūt nelabai. Tai ir žiūrėkite, ką į keptuvę pilate.
Bet tai tik uvertiūra. Dainą tęsia feodalo viešieji ryšiai, pasipila skaičiai, vartojimo tendencijos, apibendrinimai. Vienas jų – „populiariausias lietuvių pasirinkimas“ taps šios vartojimo džiaugsmo simfonijos „raps mažor“ kulminacija. Vartokite. Maestoso cantabile!
Pats galingiausias menestrelių kalibras – dainuojantys dietologai. Dietų profesionalai, kurie suteikia savo veidą ir pavardę maisto pramonės subjektams, kad paryškintų teigiamas produkto savybes, padidintų apyvartą ir pardavimus. Nes, pavyzdžiui, Lietuvoje mažėja vaisių sulčių pardavimai (Europos vaisių sulčių asociacijos AIJN duomenys). „Desertą po pietų ar užkandžiavimą įvairiais šokoladukais tarp pagrindinių valgymų, galite pakeisti stikline sulčių. Jos suteikia ne tik energetinių medžiagų, bet ir vitaminų bei mineralų“ – aiškina profesionali dietologė.
Lyginti vaisių sultis su šokoladukais? Geniali idėja. Tyra ir švari. Nepaneigiama. Nors ką čia gali žinoti. Yra šokoladukai ir yra šokoladas. Ir yra šokolado pramonės menestreliai, kurie pasiruošę įrodyti: juodojo 80 proc. šokolado gabaliukas po pietų yra geriau nei stiklinė vaisių sulčių. Pasiruoškite tam.
Na, o jeigu pradėsite dejuoti, kad rinkodarinės maisto operos žiauriai nusibodo duosiu patarimą. Neskaitykite patarimų! Išjunkite muziką.
Tai nebus lengva, nes maisto menestreliai užsimaskavę taip, kad pradedi skaityti žinių portale straipsnį ir galvoji, kad skaitai straipsnį, o ten, pasirodo, – maisto menestrelių giesmelė. Ką nors paneigianti. Arba ką nors reabilituojanti. Ta proga negaliu nepagirti portalo į kurį rašau: jis įsileidžia maisto menestrelius. Bet pažymi juos specialiu ženklu. O tai jau yra neblogas allegro moderato.
