Apie ananasus girdėjote? Jau turbūt pamiršote... O juk kurį laiką viso pasaulio merginos krimto ananasus pusryčiams, pietums ir pavakariams. Pigu, skanu ir dar „degina“ kilogramus. Ananasinis stebuklas truko ilgai, nes merginos – visos vienu metu kažkur perskaitė naujieną apie bromeliną, kuris stebuklingai tirpdo pilvo ir šlaunų riebalus, ir va – jeigu jūs nevalgysite ananasų, būsite nepatraukli, todėl valgysite, mieloji, ir dar kaip valgysite.
Paskui ateis laikas žiniai apie bananus. Nes maistologinė žiniasklaida pateiks sensacingą informaciją, kuri šiaip jau turėtų pasimesti kažkur tarp tragiškų žinių apie skendusius Sicilijos kanale pabėgėlius ir neramių žinių apie artėjančią ekonominę krizę. Bet nepasimes. Nes pabėgėliai skendo ir skęsta, krizės ateina ir praeina, o žinia apie bananuose slypinčią kalio ir kalcio bombą – tai yra visos šio ryto jūsų mintys. Jų tęsinys – ištiesta ranka į šaldytuvą.
Kol skaitysite apie rudojo cukraus pranašumus, aš jums nustatysiu diagnozę: chroniška priklausomybė nuo maistinio „fake news“ srauto.
Apie stebuklingus Kamuto miltus irgi derėtų pasiskaityti. Sužinosite, kad tai Egipto faraonų duona iš neįtikėtinos kviečių atmainos, kurios jums reikia, nes šiaip miltai yra blogis, o Kamuto miltai yra gėris, nes juos naudojo faraonai, ir dar juose yra beprotiškai daug baltymų ir mineralų.
Na, paskui dar laukia naujienos apie kavą ir arbatą, citrinas ir aliejų, geras ryžių veisles ir blogas, o vėliau teks sukramtyti tekstus apie sūrius, kurie gali būti labai naudingi arba atvirkščiai – labai žalingi, bet čia jau priklausys nuo to, kurį portalą skaitysite.
Ar jums reikia šių naujienų? Ar tikite jomis? Tik nemeluokite, nes užteks poros klikų ir susinervinsite sužinoję, jog rudasis cukrus nedidina svorio, o štai baltasis...
Kol skaitysite apie rudojo cukraus pranašumus, aš jums nustatysiu diagnozę: chroniška priklausomybė nuo maistinio „fake news“ srauto. Galimai nekenksmingo, nes juk žiūrėjimas į ekraną gadina akis, o ne skrandį. Kaip yra iš tikrųjų – kam kenkia ir kiek kenkia, sužinosite suvartoję kitą maistinio feiko porciją. Aš manau, kad skrandžio opaligės jis gal ir nesukelia, bet piniginei reguliarių nuostolių pridirba garantuotai.
Todėl dabar atsukime maisto sensacijų filmą atgal. 1) Ananasai nedegina riebalų, nes juose esantis bromelinas slypi ne vaisiuje, o kote, kurio niekas nevalgo ir greičiausiai jo net nematė. 2) Bananuose yra nemažai kalio, bet yra dar bent aštuoni produktai (špinatai, gražgarstės...), kuriuose kalio yra gerokai daugiau. 3) Kamuto miltai yra beveik normali kietųjų kviečių veislė „khorasan“, bet nėra jokių įrodymų, kad ją tikrai naudojo Egipto faraonai. Užtat yra įrodymų, kad „Kamuto“ prekinį ženklą sukūrė amerikietis Bobas Quinnas 1964 metais Montanos valstijoje. 4) Vienas gramas rudojo cukraus turi tiek lygiai pat kalorijų kiek ir baltojo: 4.
Kaip gimsta maisto feikas? Suveikia juodoji pavadinimų inžinerija. Ta, kuri anksčiau suveikdavo kriminalinės kronikos puslapiuose, o dabar jau nebesuveikia, nebent nusikaltimas būtų išskirtinis. Tiek kriminaluose, tiek maistologijoje pavadinimas turi sukelti šoką.
Panagrinėkime pavyzdį. „Kasdien suvalgysite po du bananus – po savaitės nustebsite“. Taip vadinasi straipsnis apie bananus viename naujienų portale. Nejaugi reikia tiek nedaug? Vos dviejų bananų, ir bus daug kalcio, kalio, geros nuotaikos? Pabandome? Bandykite... Tiesa, šios žinutės autorius – nežinomas. Yra tik nuoroda į kitą portalą – „tak prosto“.
Kone visuose maisto „fake news“ pavadinimuose ir tekstuose tarsi užkeikimas kartojasi veiksmažodis „nustebsite“. Jeigu tik jį pamatote, ką gi, žinokite: prasidėjo jūsų smegenų, raciono ir piniginės plovimas. „Virtų bananų arbata? Nustebsite sužinoję jos poveikį miegui“. „Sumaišykite sodą su medumi – nustebsite pamatę rezultatą“. „Nustebsite, bet ne viską žinote apie vaisių valgymą“.
Toks maisto feiknjūsų išprievartautas valgytojas yra pats maloniausias taikinys jungtinei maisto pramonės ir prekybos tinklų artilerijai.
Mus stebina. Ir mes nustembame. O taip, – mes jau esame nuolatinėje maistinės nuostabos būsenoje. Kolektyviniame maistinio „fake news“ transe. Stebimės, kai pasako A. Stebimės, kai pasako B. Stebimės, kai primena, jog A yra gerai, o B yra blogai. Truputėlį stebimės, kai parašo, jog B yra gerai, o A yra blogai.
Svarbiausiai – nepavargti stebėtis. Ir neskubėti su išvadomis. Birželio 23 dieną vienas žinių portalas skelbia straipsnį „Blogos naujienos mėgstantiems sūrį“. Viskas, stop, daugiau sūrio – nė į burną, lauk iš mano valgiaraščių ir iš mano šaldytuvo. Birželio 30 dieną ten pat pateikiama žinia: „Mokslininkai patvirtino: sūris daug sveikesnis, nei manėte“. Sūrių Dievuli, atleisk man... Gerai, kad šaldytuvo užkampyje liko parmezano gabaliukas. Nors, žinoma, kamuoja šiokia tokia nežinia: o kada bus paneigimo neigimas?
Maisto feikas mus tvirtai laiko prikaustęs prie ekranų. Mes jau nebegalime gyventi be maisto sensacijų. Maisto rubrikose jos iššaunamos į mūsų smegenis ir į skrandžius reguliariai, po vieną dvi per savaitę. Šį pavasarį pasauliniame Turino maisto žurnalistikos festivalyje JAV agentūros „Thomson Reuter‘s Foundation“ vadovė Belinda Golsdmith užlipo ant scenos ir garsiai pasakė: „Maisto žurnalistiką užkrėtė „fake news“ naujienos“. Ji pavartojo būtent šį ne itin smagų anglišką žodį – „infest“, užkrėsti. Mes, visų šalių maisto žurnalistai, plojome.
Kas generuoja šį užkratą? Mes – žurnalistai. Mums padeda maisto pramonė ir absoliutus produktų neišmanymas. Jeigu maisto pramonei naudinga, kad vartotojas galvotų – mocarela Italijoje ir mocarela Lietuvoje yra tas pats gėris, ką gi – šią žinią mielai ištransliuos žurnalistas, kuris nežino, kaip gaminama tikra mocarela. O nežino todėl, kad pas mus nėra maisto žurnalistikos studijų.
Štai jis – maistiniu feiku užbombarduotas vartotojas. Pasimetęs, susigūžęs, nervingas. Vieną dieną jam sako, kad augalinis aliejus yra geras aliejus, kitą dieną ši žinia autoritetingai paneigiama. Vieną dieną jį tikina, kad kava prailgina gyvenimą, kitą dieną nuo tokio galvojimo atpratina.
Nežinojimo depresijon paniręs vartotojas niekuo nebetiki. Jam neberūpi maisto skonis, sudėtis, kilmė. Jam rūpi tik vienas maisto kriterijus – kaina. Apie ją bus pagalvota. Ir laiku pranešta. Dėl viso kito – nesirūpinkite.
Toks maisto feiknjūsų išprievartautas valgytojas yra pats maloniausias taikinys jungtinei maisto pramonės ir prekybos tinklų artilerijai. O dabar paskutinį kartą imkite ir nustebkite: tai ne jūsų kaimynas eilėje prie kasos. O beveik visi mes.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paulius Jurkevičius: Tai ar eisime sūriop?