Mums visiems – stebėjimų objektams – kol kas nei šilta, nei šalta, nes pranešimas sukonstruotas gudriai. Išmaniai. Daug jame visokių nelabai aiškių žodžių ir tik paskutinėje pastraipoje atsiranda šiek tiek konkretesnė, jėgos struktūroms būdinga, semantika: „<...> remiantis duomenimis bus imamasi intervencijos valdyti situacijai.“ Aišku? Pasiruoškime: a) jie rinks duomenis; b) jie jais remsis; c) o tada imsis; d) bus intervencija; d) intervencijos reikės valdyti; e) valdys situaciją.
Jeigu tokį pranešimą ruošdamas raketų smūgį X šalies Y teroristų lyderiui nukauti paskelbtų Pentagonas, mes visi palinguotume galvomis ir toliau žiūrėtume kriminalinę kroniką. Pranešime lyg ir nėra negerų žodžių, kurie galėtų sukelti stebėjimo objektų nerimą arba išprovokuotų jų norą šio bei to paklausti. Nėra mus amžinai dominančių žodžių „uždrausti, apriboti, nubausti“. Užtat yra kiti, su mūsų kasdienybe tiesiogiai lyg ir nesusiję terminai: stebėjimas, informacija, duomenų srautas, įvairūs tyrimai, vartojimo įpročiai, diegiamos priemonės.
Tiesa, yra dar štai kas: „Duomenų srautas išplečiamas bemaž tris kartus, atitinkamai išplečiamas institucijų, renkančių duomenis, sąrašas.“ Dabar jau supratote, apie ką kalba eina? Ne, ne apie tris kartus intensyvesnį užsienio šnipų stebėjimą ir gaudymą. O apie tai, kaip mes vartojame. Vartojame ką? Priešišką propagandą? Pornografinę medžiagą? Heroiną? Viskas užmaskuota taip, kad be reikalo nesinervintume, na, bet mes bandome išversti šitą pentagoninę leksiką į buitinę kalbą ir turime štai ką: jie tris kartus smarkiau seks, kiek, ko, kada, kokioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis, su kuo, kuriuo paros metu, kur ir už kiek nupirkto vyno, šampano ar alaus taurę mes pakelsime.
O mes imkime ir suskaičiuokime, nepatingėkime: sąraše – net 14 valstybinio stebėjimo subjektų: departamentai, ministerijos, institutai, tarnybos, inspekcijos, ligų centrai, universitetai.
Gerai, o kas tie „jie“? „Jie“ – tai, cituoju, „keliolika institucijų“. Nes iki šiol vartojimo kontržvalgybos darbus „darė tik kelios jų“. Įdomu ir šiek tiek simptomiška yra tai, kad BNS pranešimą komentuoja ne Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, ne pagarsėję kovos su vyno pavadinimais generolai ir feldfebeliai, o Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja.
Stebėtojų frontas bus platus ir galingas. Patarėja sako „keliolika institucijų“. O mes imkime ir suskaičiuokime, nepatingėkime: sąraše – net 14 valstybinio stebėjimo subjektų: departamentai, ministerijos, institutai, tarnybos, inspekcijos, ligų centrai, universitetai. Kiek iš viso valstybės žmonių, kokio dydžio tarnautojų, specialistų armija nusitaikys į mūsų keliamą taurę? Šito psichikos sveikatos skyriaus patarėja nesako. Kiek gigabaitų duomenų, kiek centnerių popieriaus, kiek darbo valandų, kiek biudžeto eurų sutilps į tą neįtikėtinos lengvybės žodį – „stebėsena“? Šito mes taip pat nežinome. Ar reikia?
Psichikos skyriaus patarėja aiškina: „<...> tyrimais bus vertinamos su alkoholio vartojimu susijusios valstybės išlaidos.“ Kokios bus išlaidos, susijusios su alkoholio vartojimu susijusių valstybės išlaidų stebėjimu? Geriau jau toks klausimas mums nekiltų. Stebėtojai sausai pastebėtų: Dievas, valstybė ir stebėsena niekaip negali būti kvestionuojami. Nei blaivių, nei išgėrusių stebėjimo objektų.
Galės neramiai atsidusti užsienyje gyvenantys arba atostogaujantys lietuviai: jų vartojimai stebėtojų (kol kas) nedomina. Užsienio reikalų ministerija ir ambasadų konsulinės tarnybos (kol kas) neįpareigotos stebėti, kiek „Spritz'ų“ Ispanijos, Italijos, Turkijos pliažų nestacionariose kavinėse suvartoja atostogų laisvės pasiilgę Lietuvos žmonės. Sunku pasakyti, ar jie liūdės, ar džiaugsis supratę, kad nėra stebimi. Galimas daiktas, pati atostogų sąvoka po truputį įgaus visiškai naują turinį: atostogauju, vadinasi, nesu stebimas. Vadinasi, gurkšnoju „Spritz'ą“ žiūrėdamas į horizontą. Vadinasi, esu ES pilietis. Tarsi būčiau koks nors vokietis, lenkas ar bulgaras.
Galės neramiai atsidusti užsienyje gyvenantys arba atostogaujantys lietuviai: jų vartojimai stebėtojų (kol kas) nedomina.
Muitinės departamentas, matyt, dar labiau norės žvilgtelėti į mūsų automobilių bagažines ties Lenkijos, Latvijos pasieniais. Kol kas departamentas gali nebent pažiūrėti, suskaičiuoti, gali pažiūrėjęs pasakyti „ai ai ai...“ Daugiau nieko kol kas negali. Nervinasi ir Statistikos departamentas: užuot užsiėmęs statistika, jis fantazuoja, nes viena krautuvė, viena „Vynoteka“ anapus sienos stebėjimų statistinius duomenis paverčia fantazijomis. Išsigelbėjimas būtų šis: absoliuti valstybės teritorijos kontrolė ir nacionalinis savarankiškumas vartojimo klausimais. Nepriklausomybės siekis, taip sakant. Nes jie ten, Briuselyje sekmadienį vakare eina alaus pirkti, o pas mus – totali stebėsena. Intervencijos. Alkoholinis Liteksitas, įvežamo vyno kontrolės postai būtų patriotiška priemonė, ji užtikrintų aukščiausią stebėsenos lygmenį.
Įdomu tai, kad patys stebėtojai turės vienas kitą budriai stebėti. Stebėsenos valstybėje kitaip ir būti negali: nekaltų nėra, yra tik nesusekti! Precedentų pasitaiko jau dabar, naujoms stebėjimo taisyklėms dar neįsigaliojus. Pavyzdžiui, NTAKD susišaudymas su Žemės ūkio ministerija. Dėl ko? Dėl tradicinio, pagal XIV amžiaus receptūrą gaminamo „Šušvės midaus“. Žemės ūkio ministerija savo tinklalapyje išreiškė džiaugsmą ir pasididžiavimą, kad midus atstovaus Lietuvai Berlyno „Žaliosios savaitės“ tarptautinėje mugėje. Ak, kaip gražu! Ak, kaip miela! Po paros žinutė buvo ištrinta. Nuolat tarkuojama, sekama, baudžiama vyno bendruomenė susidomėjusi laukia informacijos apie tai, kokio dydžio bauda bus išrašyta Žemės ūkio ministrui už alkoholizmo skatinimą. Nes juk paskatino, ar ne? Berlynas bus apsvaigęs, ar ne?
Nuojauta sako, kad vyndarių vardus ir vynų pavadinimus gali uždrausti ne tik viešai rašyti, bet ir viešai ištarti.
Lygiai taip ir dar baisiau alkoholizmą skatina vyndarių pavardės ir vynų pavadinimai. Lietuviškų stebėjimų ypatumai rodo, kad „Wine Spectator“ reitingų laureatas, – koks nors château, kurio kaina apie 100 eurų, –jeigu kažkur parašytas, tai implikuoja masinius pijokavimus su nenuspėjamomis pasekmėmis. Ką tai reiškia? Nieko tokio... Mes čia aptariame stebėseną, o intervencijų prognozuoti kažkaip nedrįstame. Nedrįstame, nes nuojauta sako, kad vyndarių vardus ir vynų pavadinimus gali uždrausti ne tik viešai rašyti, bet ir viešai ištarti. Pažiūrėsime, ką tada mekens someljė degustacijų metu.
Stebėsena! Neįtikėtina lengvybe pulsuojantis žodis! Semantiškai aptakus, nes veiksmas yra, o veikėjo nesimato. Bet šis žodis labai greitai taps kūnu – sunkiu ir apčiuopiamu. Tiesa, Vyskupų konferencijos į stebėsenos keturioliktuką neįtraukė. Nes pačią konferenciją, matyt, stebės. Pagrindas tam yra. Kanonų teisės kodekso 924 -ojo kanono trečiasis paragrafas apie mišių vyną sako: vinum debet esse naturale ex genimine vitis et non corruptum (lot. – vynas turi būti natūralus, iš vynuogių vaisių, niekaip nepaveiktas).
Mane stebi.
Tave stebi.
Jį, ją stebi.
Mus stebi.
Jus stebi.
Juos, jas stebi.
O tempora, o mores, – nusistebėtų Ciceronas.
