Automobilis su vairu dešinėje anksčiau galėjo būti registruojamas, tačiau techninės apžiūros jis nepraeis, tad ir į gatvę išvažiuoti negalima. Taip buvo iki 2014-ųjų liepos 1-osios. Tada buvo pakeista tvarka – pirmiausia reikia atlikti techninę apžiūrą, o tik tada registruoti automobilį. Ir taip dešiniavairiams durys užsivėrė visiškai.
Susisiekimo ministerijos koridoriuose kalbama, kad rengiami techniniai reikalavimai, kuriuos atitinkanti vairą dešinėje turinti transporto priemonė galės gauti išsvajotą techninės apžiūros lipduką. Pirminiai tokių reikalavimų projektai gali sukelti juoko priepuolį.
Priekinių žibintų ar šoninių veidrodėlių pakeitimas yra logiškas, nes šie prietaisai vairą dešinėje ir kairėje turintiems automobiliams montuojami skirtingi, tačiau pasiūlymas „dešiniavairiams“ montuoti vaizdo kamerą, kuri rodytų mašinos kairėje esantį vaizdą, yra absurdiškas.
Skamba taip tarsi būtų norima išrasti dviratį, turintį tris ratus. Arba jokiais būdais neleisti šalyje važinėti automobiliams su vairu dešinėje.
Natūrali vairuotojų atranka vis dar vyksta ir girti prie vairo sėdantys kaimiečiai nebaigė daužytis.
Tai galima suprasti, nes Lietuva negali pasigirti sparčiai mažėjančiu žuvusių eismo dalyvių skaičiumi. Natūrali atranka vis dar vyksta ir girti prie vairo sėdantys kaimiečiai nebaigė daužytis.
Automobiliai su vairu dešinėje yra pigesni už turinčius vairą kairėje, tad žuvusiųjų statistika vargu ar pagerėtų padidėjus dešiniavairių transporto priemonių skaičiui. Juolab kai jas atrastų tik kelis kilometrus nuo baro iki namų nuvažiuoti norintys individai.
Pagrindinė automobilių su vairu dešinėje problema – lenkimo manevrų atlikimas dviejų eismo juostų kelyje. Norint daryti tokį veiksmą, reikia puse automobilio kėbulo išlįsti į priešingą eismo juostą, kas yra labai pavojinga. Tik vaizdo kameros mažai tą pavojų sumažina – užtenka pasiremti užsienio valstybių patirtimi.
Pavyzdžiui, Vokietijoje leidžiama eksploatuoti vairą dešinėje turinčius automobilius, tačiau jie nėra apkarstyti vaizdo kameromis. Ten nerasi vairą dešinėje turinčių vietos „tautovežių“ „Volkswagen Passat“ ar „Audi A4“, kurie gaminami ir su vairu kairėje.
Kodėl taip yra? Vairą dešinėje turintį automobilį registruoti labai brangu, kaip ir pirkti jam civilinės atsakomybės draudimą, tad finansiškai neapsimoka pirkti naudotą „Passat“ su vairu dešinėje.
Tačiau jeigu nori išskirtinio automobilio „Nissan Skyline“ ar „TVR Cerbera“, kurie net nebuvo gaminami su vairu kairėje, turi galimybę jį įsigyti ir naudoti legaliai. Tik reikės susitaikyti su tuo, kad civilinės atsakomybės draudimas kainuos, pavyzdžiui, penkiskart daugiau nei paprastam automobiliui, o ir papildomų išlaidų modifikuojant žibintus bei veidrodėlius išvengti nepavyks.
Sistema paprasta. Dešiniavairių „Volkswagen Passat“ iš emigracijos grįžę patyrę daržų ravėjai nepirks – vietoje 100 EUR kasmet mokėti po 500 EUR per brangu ir verčiau jau pirkti lietuviškam eismui pritaikytą transporto priemonę.
Automobilių entuziastai, svajojantys apie „Nissan Skyline“ su lietuviškais registracijos numeriais, taip pat galės džiaugtis garaže stovinčiu eksponatu, kurį pakvėpuoti grynu oru išveda tik savaitgaliais.
Kita vertus, yra ir kitokių pavyzdžių – pavyzdžiui, Austrija. Čia civilinės atsakomybės draudimas kainuoja tiek pat, nepriklausomai nuo vairo padėties automobilyje. Ar teko ten matyti mašiną su vairu dešinėje? Ne, nes tai – nepatogu. Tik ne visų šalių gyventojams „nepatogu“ yra didesnis argumentas už „pigu“.
Niekas nedrįstų ginčytis, kad Lietuvos keliuose privisus dešiniavairių „Volkswagen“, BMW ir „Audi“, natūrali eismo dalyvių atranka paspartėtų dešimteriopai, kartu pasiglemždama ir daugybės normalių vairuotojų gyvybes.
Tačiau eismo saugumas nenukentės nuo to, kad šalyje atsiras keli šimtai 1 000 km per metus įveikiančių ir vairą dešinėje turinčių išskirtinių automobilių.
Pinigai išsprendžia daug dalykų ir jų kiekis yra esminis kriterijus sprendžiant, kokį automobilį vairuoti kiekvieną dieną – būtent pinigai geriausiai ir apsaugo nuo reikšmingos dešiniavairių invazijos užsienio valstybėse.
