Kaip ir pavasarį, dabar visi šokčioja benzino kainoms kylant į naujas aukštumas. 5,12 Lt – tiek, anot Degalukainos.lt, rugpjūčio 28 dieną „Statoil“ degalinėje kainavo populiariausias A95 markės benzinas. Bet juk tai vyksta pastaruosius penkerius metus – kasmet vieno litro degalų kaina pakyla maždaug 50 ct. Šie metai – ne išimtis.
Tik artėjančių rinkimų dėka kai kurie politikai bando padaryti 2012-uosius kaip „beprotiškų degalų kainų augimo“ metais. Verta pripažinti, kad daliai rinkėjų pažadai sumažinti akcizą degalams (vidutinė benzino kaina, sumažinus akcizą iki minimalaus reikalaujamo ES, galbūt sumažėtų net 5 proc.), veikia. Kad po metų jis vėl bus sugrąžintas į buvusį lygį, niekas nesigilina. Tai jau padaryta kai kuriose kitose Europos valstybėse. Sakyčiau, nebloga priešrinkiminė reklama.
Degalų kainos
Paskaičiuokime, kiek kainuoja „maitinti“ automobilį įvairiais degalų tipais. Pavyzdys – populiariausias Lietuvoje automobilis, 1997 m. gamybos „Volkswagen Passat“.
| Variklis | AG | Degalai | l/100km | Lt/l 2009 rugpjūtį | Lt/l 2012 rugpjūtį | Lt/100 km 2009 rugpjūtį | Lt/100 km 2012 rugpjūtį |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1.9 TDI | 115 | Dyzelinas iš degalinės | 7 | 3,04 | 4,76 | 21,28 | 33,32 |
| 1.9 TDI | 115 | Dyzelinas (kontrabandinis)* | 7 | 2 | 3,5 | 14 | 24,5 |
| 1.8i | 125 | Benzinas | 9,8 | 3,74 | 5,12 | 36,65 | 50,18 |
| 1.8i | 125 | Dujos | 10,8 | 1,81 | 2,37 | 19,55 | 25,6 |
| 1.8i | 125 | Etanolis | 10,8 | - | 3,98 | - | 42,98 |
| 1.8i | 125 | 98E15 | 9,8 | - | 4,9 | - | 48,02 |
*Kontrabandinio dyzelino kainos – orientacinės. Net neabejoju, kad yra perkančių jį po 3 Lt , nors kiti negauna pigiau keturių.
Skirtumas aiškiai matomas – šimto kilometrų kelionė pabrango daugiau nei dešimčia litų. Išskyrus dujas – varomo šiais degalais automobilio kelias brangesnis tik nepilnais šešiais (neįskaičiuojant nedidelio papildomo benzino kiekio, kuris, beje, būtinas).
Be to, atsirado dar du alternatyvūs degalų tipai – etanolis (pardavinėjamas daugelyje degalinių tinklų) ir 98E15, 95 oktano benzinas su 15 proc. etanolio priemaiša (bendras tokių degalų oktaninis skaičius yra 98). Šio galima rasti tik „Lukoil“ tinklo degalinėse.
Grįžkim prie degalų kainų. Jos, pažiūrėjus vien į skaičius, didėja beprotišku tempu. Lyginant su 2007-aisiais, benzino litro kaina padidėjo maždaug dvigubai. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis... vos penkiais procentais.
Kita vertus, degalų kainų didėjimą prognozavo visi ekonomistai, nors krizę numatė retas. Ar verta verkšlenti dėl to, ko pakeisti negalima? Turiu galvoje, degalų kainų didėjimą?
„Taupymas“ – pilamės ten, kur pigiau
Prieš kelias savaites pyliau benzino po 5,04 Lt už litrą (A98), centre esančioje „Neste“ degalinėje. Kaip tik važiavau link Zarasų, į „300 lakes rally“, ir pravažiavau pro Molėtų pl. pradžioje esančią to paties tinklo degalinę. Nepastebėti jos neįmanoma – visa gatvė buvo nustatyta dešimčių automobilių, laukiančių savo eilės. Aišku kodėl – kažkokios akcijos dėka toje degalinėje A98 tuomet kainavo 4,86 Lt (18 ct pigiau nei kitur). Su kitomis degalų rūšimis situacija panaši.
18 centų vienam litrui atrodo didelis skirtumas, kol nepaverti jo į litus vienam bakui – 50 litrų užpylimas sutaupytų 9 Lt. Vidutiniškai (vertinant pagal benzino suvartojimą), toks degalų kiekis pilamas kas dvi savaites.
Mąstant realiai, ar verta sutaupyti 9 litus? Juk mano matytu atveju kiekvienam vairuotojui tai kainavo mažiausiai pusvalandį penktadienio vakaro laiko. Be to, bent litrą benzino stovint eilėje ir visą tą laiką pamažu judant į priekį teko sudeginti, o kur dar pastovus starterio „drožimas“. Atmetus eilėje išdegintą litrą, lieka keturi sutaupyti litai, kurie turi kompensuoti sugaištą laiką. Verta?
Be to, garantuoju, buvo ne vienas, kuris dėl „pigesnio“ benzino važiavo bent kelis kilometrus iš kito miesto rajono, taip sudegindamas dar litrą degalų bei keliolika minučių laiko.
Tikrai verta?
Toks „taupymas“ primena anekdotą apie rusišką biznį – pavogti dėžę degtinės, viską parduoti, o gautus pinigus pragerti.
„Taupymas“ – Baltarusija ir „malkos“
Ne vienas, skaitantis šias eilutes, savo automobilį maitina dyzelinėmis „malkomis“, gautomis iš vilkikų vairuotojų, arba baltarusiškais degalais iš statinių garažiuke. Mieste tokių gal ir nėra labai daug, tačiau mažesniuose miesteliuose „Statoil“ nerasite ne be reikalo.
Ką sutaupom šiuo atveju? Nekalbant apie valstybės apgaudinėjimą, mokesčių nemokėjimą ir riziką būti sučiuptam, neprisidėjimą prie kelių remonto, neaiškią dyzelino kokybę, degalus iš nesandarių, purvinų ir netvarkingų talpyklų, greitesnį kuro sistemos dėvėjimosi dėl abejotinos tokio skysčio būklės, visai nemažai. Visgi dyzelinas „iš antrų rankų“ yra trečdaliu pigesnis už pilamą degalinėse.
Dvidešimties metų amžiaus „merso“ dyzeliui degalų kokybė kaip ir nesvarbi – pilk nors „atrabotkę“, jis vis tiek važiuos. Tačiau kalbant apie naujesnius automobilius... Manau, kartą ar du pabandę tokį „taupymo“ būdą ir gavę serviso sąskaitas už pakeistus degalų purkštukus, vairuotojai jo greitai atsisakė. Žinoma, yra išimčių – žinau istoriją apie 7 metų amžiaus „Volkswagen Passat“, kurio TDI variklis jau bene tris metus nėra matęs dyzelino iš Lietuvoje esančios degalinės.
Taupymas – dujos
Toks taupymas jau be kabučių. Tvarkinga ir gera dujų įranga sutaupo nemažai, jeigu važinėjama daug ir netrumpais atstumais. Be to, suskystintų dujų kaina nedidėja tokiu tempu kaip kitų degalų rūšių, o tai kasmet daro jas vis greičiau atsiperkančias. Dujų įrangos montavimo servisų užimtumo statistika liudija tą patį – eilės ten neretai skaičiuojamos ne dienomis, o savaitėmis. Kolegos straipsnis apie tai – čia.
Tiesa, automobiliai su įmontuota dujų įranga turi keletą minusų. Pirmas – pamirškite požemines stovėjimo aikšteles (arba važinėkite į jas nelegaliai). Antras – pamirškite atsarginį ratą arba trečdalį bagažinės. Tai nemaža auka. Trečia – pasiruoškite kiek didesnei automobilio priežiūrai ir galimoms papildomoms bėdoms, o žiemą – ir nemažoms ne tik dujų, bet ir benzino sąnaudoms. Automobilis juk pirmiausia užvedamas benzinu, o dujos persijungia tik aušinimo skysčiui įkaitus iki (priklausomai nuo reguliavimo) 25, 30 ar dar daugiau laipsnių.
Bet kokiu atveju, tai šiuo metu yra pigiausia legali tradicinių degalų alternatyva. Važiavimas (lyginant panašių parametrų automobilius) benzinu ir dujomis yra pigesnis nei važiavimas dyzelinu. Nebekalbant apie gerokai smagesnį važiavimą benzinu, o ne juodais dūmais po akceleratoriaus paspaudimo apsipilančiu ir šlykščiai kleksinčiu dyzeliu.
E85, 98E15
Etanolis, E85, spiritas, smirdi alkoholiu – kokių tik epitetų neturi šie degalai. Iš tikrųjų tai yra automobiliams pritaikyta degalų rūšis, kurioje – 85 proc. etanolio ir tik 15 proc. benzino. Tai ekologiška kuro rūšis – naudojant E85, kažkiek (vieni tyrimai sako, kad dvigubai, kiti – kad ketvirtadaliu) sumažėja CO, CO2 ir kitų nuodingųjų marazmų išeiga. Jis penktadaliu pigesnis nei benzinas, tad pildamas E85 tampi ne tik truputį gamtosaugininku, bet ir sutaupai pinigų.
Tiesa, tai dar nėra labai prigijęs daiktas Lietuvoje. Pirma, dėl mitų – žiemą neįmanoma užvesti automobilio, sąnaudos išauga 30 proc. ir pan. Manau, geriausias būdas mitų paneigimui ir tiesos išaiškinimui – pasikalbėti su žmogumi, naudojančiu etanolį savo kasdieniniame automobilyje bent metus. Tą prieš kurį laiką ir padariau – pasiskaityti galite čia.
Norint naudoti E85 ir nesukti galvos dėl kažkokių mistinių problemų, užtenka sumontuoti keliasdešimt litų kainuojantį analoginį daviklį, kuris „apgauna“ automobilio kompiuterį nurodydamas jam klaidingą variklio aušinimo skysčio temperatūrą. Egzistuoja ir žemiškesnis būdas – skaitmeniniai davikliai. Tokiu būdu kompiuteris neapgaudinėjamas, tik skaitmeninis kainuoja kelis šimtus litų.
Taupyti tikrąja šio žodžio prasme
Lietuvoje prieš kurį laiką vyko akcijos „Degalai už litą“, kai prie degalinių įvairiuose miestuose nutįsdavo didžiulės eilės automobilių ir visi įsilašindavo į automobilius po stiklinę (ar dar mažiau) degiojo skysčio. Kokia tokios akcijos prasmė? Juk ne degalinių tinklai sugalvoja benzino ar dyzelino kainas. Ir net ne vyriausybė, tad mitingai prie Seimo irgi padėtų ne daugiau nei defibriliatorius lavonui.
Gal padidėjus vynuogių pardavimo kainoms Ispanijoje, koks nors „Žaliųjų be kauliukų mėgėjų klubas“ suorganizuos akciją, kurios metu į parduotuves susigrūs šimtai pirkėjų ir visi krepšelyje nešis po vieną vynuogę? Lietuva apie tuos žaliųjų be kauliukų gerbėjus tikrai sužinotų, juos netgi parodytų per teliką, tačiau vynuogių kainos dėl to nepakistų. Nebent iš tų pačių vynuogių būtų apmėtytas vienas kitas namas Valakampiuose.
Egzistuoja begalė būdų, kaip taupyti degalus. Tačiau akcijų, padedančių „sutaupyti“ 5 Lt vaikymasis, degalų taupymo instrukcijoje būtų skyriuje „Kaip apgauti save“.
Pradedant nuo elementariųjų, tokių kaip atidesnis maršruto planavimas (pvz. išvažiuoti į darbą pusvalandžiu anksčiau/vėliau ir išvengti stovėjimo spūstyje), bereikalingų daiktų iš automobilio bagažinės pašalinimu (jums tikrai kasdien nereikia meškerės, sudedamos kėdutės ar įrankių komplekto), baigiant automobilių dujų įrangomis ar variklio pritaikymu etanoliui. Galų gale, karts nuo karto kelionę namai-darbas-namai galite atlikti pėstute, dviračiu ar net (egzotikos vardan) visuomeniniu transportu. Sudėtinga? Nė kiek, nebent dirbi Vilniuje, o gyveni Elektrėnuose. Ir degalų pabrangimas dviem centais tampa nebe toks skausmingas.
Apie ekonomišką vairavimą taip pat diskutuota tiek, kad atspausdinus per mėnesį Lietuvoje pasirodančią medžiagą, ji svertų ne vieną kilogramą. Perskaityti ją būtų paprasčiau (ir efektyviau) nei užsiimti davatkiškomis demagogijomis apie prastą vyriausybę ir lupikaujančias degalines.
