Kiekvienais metais atsiranda bent po vieną žmogų, nešantį Lietuvos vėliavą žymiose varžybose užsienyje. Tos varžybos, iki tol buvusios nežinomomis Lietuvoje, skinasi kelią į populiarumą tų pačių žmonių pagalba.
2013-aisiais Dakaro ralio maratone pirmą kartą dalyvavo Benediktas Vanagas. Kiek žmonių žinojo šias varžybas 2012-aisiais ir kiek jas žino dabar? Pasak B.Vanago rėmėjų „General Financing“ atlikto tyrimo, skaičiai skiriasi kelis kartus, o šiemet sausio mėnesį naujienas iš Dakaro sekė net 69 proc. šalies gyventojų.
Šiemet sausio mėnesį naujienas iš Dakaro sekė net 69 proc. šalies gyventojų.
Nemažą dalį Dakaro žinomumo Lietuvoje užtarnauja ir Antanas Juknevičius, smarkiai besiruošiantis 2016-ųjų maratonui, kuriame tikisi pasiekti aukštų rezultatų. Jam nuo 2009-ųjų priklausė geriausias lietuvių pasiektas rezultatas Dakare, tačiau šių metų sausį jį pagerino B.Vanagas.
Lietuvoje šie du Dakaro dalyviai žinomi kaip labai skirtingi žmonės. A.Juknevičius užsitarnavo labai gero, tačiau patikimo automobilio neįperkančio lenktynininko įvaizdį, B.Vanagas – atvirkščiai: turinčio puikią techniką bei profesionalią komandą, tačiau ne tokio gero lenktynininko.
Turbūt visi lietuviai svajoja apie šių absoliučiai skirtingų charakterių kovą vienodais automobiliais, o 2016-aisiais tokia jau gali įvykti. Galima neabejoti – jeigu taip įvyktų, Dakaras sausio mėnesį taptų ne tik sportu numeris vienas, bet ir visos Lietuvos įvykiu numeris vienas.
Jeigu B.Vanagas ir A.Juknevičius 2016-ais važiuos identiškais automobiliais, Dakaras sausio mėnesį taptų visos Lietuvos įvykiu numeris vienas.
Tais pačiais 2013-aisiais Pasaulio kartingų čempionu KZ2 klasėje tapo Simas Juodviršis, o prieš tai jis tapo ir Europos kartingo čempionu. Ironiška, kad tais metais vidutinis lietuvių pasirodymas Dakare buvo nušviestas kur kas plačiau nei S.Juodviršio pasiekimai, bet tai yra paties lenktynininko kaltė – apie savo pasiekimus galima kalbėti garsiau.
Žinoma, jeigu tai yra reikalinga – S.Juodviršio rėmėjai Lietuvoje nėra aktyvūs, tad ir lenktynininko žinomumas jiems greičiausiai neaktualus. Didieji naujienų portalai pagamino porą naujienų, vienas kitas pasirodymas TV žiniose bei tapimas Panevėžio metų sportininku yra toli gražu nuo to, ką per tuos metus pasiekė kiti lietuviai.
Trečia sėkmės istorija – ralyje. 2014-aisiais Dominykas Butvilas paskelbė, kad jam atsibodo šluostyti dulkes nuo Lietuvos raliuose laimėtų taurių – jis startuos Lenkijos ralio čempionate kaip gamyklinės „Subaru“ komandos vairuotojas. Tai buvo pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai žmogus tapo gamyklinės komandos vairuotoju, kuriam dalyvavimas varžybose tapo darbu.
Tais pačiais metais D.Butvilas tapo Lenkijos ralio vicečempionu, o šiemet jau startuoja Europos ralio čempionate, kur po trijų etapų yra aštuntas, nors pats dalyvavo tik viename etape (Europos ralio čempionate nėra būtina dalyvauti visuose 10 etapų – galutinėje įskaitoje skaičiuojami 7 etapuose pelnyti taškai).
D.Butvilo užimta antra vieta Europos ralio čempionate mažai kam buvo įdomi Lietuvoje.
Vieninteliame dalyvautame etape Latvijoje jis užėmė antrą vietą. Tiesa, apie tai pranešė tik 15min.lt, „Eurosport“ ir kitos europinės žiniasklaidos priemonės. Kitiems lietuviškiems portalams bei TV žinių tarnyboms ši naujiena pasirodė aktuali tik kitą dieną, kai D. Butvilo atstovai išplatino pranešimą spaudai.
Nepriklausomybės metais ne vienas lietuvis dalyvavo keliuose Europos (ERC) ar Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapuose, tačiau nei vienas nebuvo pasiryžęs dalyvauti visame čempionate ir kovoti dėl aukščiausių pozicijų.
Profesionalų žiedinėse lenktynėse taip pat yra. Robertas Kupčikas 2014-aisiais tapo „Volkswagen Castrol Cup“ ir Lenkijos žiedinių lenktynių absoliučiu čempionu, o šiemet dalyvavo 24 val. lenktynėse Dubajuje. Ignas Gelžinis šiemet dalyvauja „Porsche Carrera Cup GB“ lenktynėse, kur prieš porą metų vicečempionu tapo jo brolis Jonas.
Vis tik didžiausius automobilių žiedinių lenktynių populiarinimo nuopelnus galima skirti ne jiems, o Dainiui Matijošaičiui.
F-1 lenktynininkų yra mažiau nei astronautų – ar kas nors girdėjote apie lietuvį, pakilusį į kosmosą?
2015-aisiais jis paskelbė dalyvausiantis „European Le Mans series“ lenktynių serijoje – prestižinėse ilgų distancijų lenktynėse Europoje, kurios laikomos laipteliu link garsiųjų 24 val. Le Mano lenktynių.
D.Matijošaitis lenktyniaus kito Lietuvos automobilių sporto fenomeno – Daliaus Steponavičiaus – vadovaujamoje komandoje „Speed Factory Racing“. Komandos vadovas neslepia, kad jų tikslas – startas 24 val. Le Mano lenktynėse, kur joks lietuvis dar nebuvo kojos įkėlęs.
Joks lietuvis nebuvo kojos įkėlęs ir į „Formulę-1“, bet niekada ir neįkels dėl šalies dydžio, nebent užaugs ne Lietuvoje. Verslininkai, kai išvysite lenktynininko prezentacijoje įvardytą norą „Tapti F-1 pilotu“, siųskite jį kuo toliau, nes tas žmogus gyvena svajonėmis ir gyvenime nevairuos greitesnės už kartingą mašinos.
F-1 lenktynininkų yra mažiau nei astronautų – ar kas nors girdėjote apie lietuvį, pakilusį į kosmosą?
Visi aukščiau paminėti žmonės turi vieną bendrą bruožą – lenktyniavimas jiems yra ne hobis, o darbas. Darbas, padedantis užsidirbti jiems patiems ir jų rėmėjams. 99 proc. kitų automobilių sporto „profesionalų“ iš tikrųjų yra mėgėjai, kuriems sportinės mašinos vairavimas – tik brangus hobis.
Prieš 20 ar 10 metų tokių profesionalų buvo vienas ar du, o pastaruoju metu jų atsiranda kasmet. Jų yra ir motociklų sporte – jaunasis Lietuvos motokroso talentas Arminas Jasikonis nuo šių metų atstovauja profesionaliai Vokietijos motokroso komandai „Kawasaki Pfeil“.
Galima atrasti ir ne visada su sportu siejamose rungtyse – „drifteris“ Aurimas Bakchis stipriausioje pasaulyje JAV „Formula Drift“ lygoje pernai užėmė ketvirtą vietą, o motociklų akrobatika užsiimantis Arūnas Gibieža yra „Red Bull“ atletas ir keliauja po visą pasaulį darydamas tai, ką mėgsta labiausiai – pasirodymus motociklu.
Tad kas bus kitas automobilių ar motociklų sporto profesionalas?
