Tik reikėtų pamiršti pagrindiniu vadinamą privalumą, ant kurio joja visa „žaliųjų“ vilkstinė – ekologija. Norite būti ekologiškas, tai už pusę elektromobilio kainos įsigykite daugiametį taksi abonementą, o už likusią – penkiasdešimt senų „bulkų“ iš autogido ir visas jas atiduokite į metalo laužą. Karmos taškų gausite daugiau nei nusipirkę transporto priemonę.
Europos Komisijoje kalbama apie tai, kaip būtų blogai, jeigu staiga visi pradėtų vairuoti elektromobilius.
Vasario 10-ą dieną Liepojoje vyko elektromobilių konferencija, kurioje tokie protingi žmonės iš Europos Komisijos kaip Dorothee Coucharriere, Heike Barlag ir kiti bei įvairių šalių elektromobilių plėtros įmonių kalbėjo ne apie tai, kaip būtų gerai, jei visi vairuotų elektromobilius. Sakė, kaip būtų blogai, jeigu staiga visi pradėtų vairuoti elektromobilius.
Problema Nr.1 – elektros tiekimas. Skaičiuojant vidutinius žmogaus poreikius, elektromobilio aprūpinimas elektra kainuotų panašiai kaip vidutinės klasės buto – apie 3-4 tūkst. kWh per metus. Didėjant elektromobilių skaičiui, elektros irgi reikia daugiau. Ji kartais gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo jėgainių ar saulės baterijų, tačiau visa kita – atominės elektrinės.
Ne mažiau svarbi problema – elektromobilių koncentracija prie daugiabučių. Elektromobilių skaičius bet kuriuo atveju didės, kaip ir tradiciniais degalais varomų mašinų skaičius mažės – su tuo reikia susitaikyti, benzino gerbėjai.
Greitai atsiras ir atskiros parkingo vietos prie daugiabučių, skirtos tik elektromobiliams, kur juos bus galima įkrauti. Problema – tokių stovėjimo vietų atsiradimas prie senesnių daugiabučių, kurių elektros linijų pajėgumas mažesnis. Vienu metu prijungus 7-8 elektromobilius prie senų daugiabučių elektros įvadų, galimi srovės trūkinėjimai ir kiti nesklandumai.
Čia turima galvoje ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, kurios dalyje miestų statyti naujus įrenginius fiziškai yra labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, kodėl nuo transporto spūsčių dūstančiame Turine nėra metro? Ilgą istoriją turinčiuose miestuose atlikti bet kokį veiksmą po žeme yra sudėtinga. Kur tik pakasi, ten – senovinio pastato griuvenos, kurias turi apžiūrėti archeologai, jų svarbą įvertinti istorikai, o finansininkai konstatuoti, kad statybų kaina staiga pakilo dvigubai.
„Smart Charge“ sistema, atrodanti kaip išsigelbėjimas, kartais gali tapti galvos skausmu.
Ta pati situacija ir elektros srityje – kada mieste matėt kabančius laidus? Viskas paslėpta po žeme, tad pusę senų kabelių įkasti iš naujo – nemažas ir daug kainuojantis darbas.
Norint to išvengti, yra kuriamos įvairiausios „elektros dalijimosi“ programos pavadinimu „Smart Charge“, kurių veikiančius pavyzdžius pamatysime jau po metų – tiesa, ne Lietuvoje.
Po darbo 10 elektromobilių savininkai juos prijungia prie vieno daugiabučio ir visi jie, jeigu daugiabutyje naudojama „Smart Charge“, kitą rytą bus įkrauti, elektrą dalijant tai vieniems, tai kitiems. Jeigu atjungsi savąjį elektromobilį po trijų valandų, gali būti, kad jo baterija liks prie 0 proc. – tai neigiamas „Smart Charge“ niuansas.
Skamba truputį mazochistiškai. Nusiperki elektromobilį tam, kad gyvenimas taptų lengvesnis, bet jis tik pasunkėja.
Valstybės nemažai laiko skiria elektromobiliams populiarinti. Jų pirkimui suteikiamos lengvatos, kurioms pinigai gaunami apmokestinant tradiciniais degalais varomus automobilius – tai yra logiška ir taikoma daugelyje valstybių.
Šiandien elektromobilio įkrovimas greitojoje stotelėje Latvijoje kainuoja 5 Eur.
Be to, valstybės daug investuoja į elektromobilių greitojo įkrovimo stoteles, kurios šių transporto priemonių pirkėjams atrodo kaip nemaža teigiama paskata – jose nemokamai galima įsikrauti savo elektromobilį per pusvalandį.
Tiksliau, buvo galima vakar. Šiandien tai – mokama. Latvijoje – 5 eurai už pusvalandį, Estijoje – 4,5 Eur. Kitose Europos valstybėse taip pat veikia aparatai, į kuriuos reikia kišti banko kortelę. Tai yra kaina, mokama už 100 įveikiamų kilometrų.
Lietuvoje greitojo įkrovimo stotelės kol kas yra nemokamos, bet vargu ar taip bus ir 2016-aisiais.
Namuose tą patį kiekį elektros, kuria galima įveikti 100 kilometrų, galima gauti per 7-8 valandas ir tai kainuos triskart mažiau. Apsimoka? Žinoma. Tačiau kam tada valstybėms investuoti 20 tūkst. eurų į vieną tokią stotelę, kurių trečdalis, pagal įvairius apskaičiavimus, atsiperka per 5 metus? O du trečdaliai – per dar ilgesnį laiką?
Elektromobiliai sukėlė revoliuciją tiek juos naudojantiems žmonėms, tiek valstybių mokesčių sistemoms. Tai yra nuostabi ir labai patogi transporto priemonė, kurią propaguoti verta dėl jos suteikiamo komforto ne tik ją vairuojantiems žmonėms, bet ir aplinkiniams.
Didelis elektromobilių skaičius miestuose jų gyventojams taps dideliu pliusu, bet valstybiniu mastu tai reikalaus dar daugiau investicijų – ne tik piniginių vienetų, bet ir gamtinių išteklių.
Ruošiatės pirkti elektromobilį, nes jums svarbi ekologija? Nemeluokite sau – elektromobilis yra tiesiog labai patogus daiktas, o apie ekologiją derėtų galvoti sodinant medį.
