Šiemet žiemos pradžia buvo švelni kaip reta. Lapkritį kelis rytus pagąsdino plikledis, o gruodis buvo šilčiausias per daug metų – net per Kalėdas termometras rodė plius 10. Baigėsi šventės, baigėsi šiluma – pirmą darbo dieną po ilgojo savaitgalio temperatūra ryte tapo neigiama, o visą naktį gatves klojo sniegas. Sekmadienio vakaro didis baltas grožis pirmadienio rytą virto paskutinės metų savaitės prakeiksmu.
Užteko kelių valandų sniego, kad vairuotojai bematant prisimintų posakį „Ir vėl kelininkus žiema užklupo nepasiruošusius“.
„Ir vėl kelininkus žiema užklupo nepasiruošusius“. Užteko kelių valandų sniego, kad vairuotojai bematant prisimintų posakį, kuris nemirtų net visus Lietuvos kelius pradėjus šildyti ir jeigu sniegas nuo jų tirptų vos nukritęs. Tik šioje frazėje reikalinga korekcija – vietoje žodžio „kelininkus“ turėtų būti „vairuotojus“.
Darbo dienos rytą važiuodami ne visi žino, kad sniegas gatvėse niekada nėra valomas sningant – tą daryti beprasmiška, nes valytuvui pravažiavus, po dvidešimties minučių ta pati kelio atkarpa vėl pasidengs sniegu. Gatvės sningant gali būti barstomos druska ar smėlio-druskos mišiniu, tačiau ir jis neveikia akimirksniu. Tai ką daryti vairuotojams, kol keliai nėra šildomi? Įjungti smegeninę. Taip, vairuojant ji reikalinga kur kas labiau nei koja, ranka ar stabdžio pedalas.
Nėra sudėtinga vakare sugaišti pusę minutės vien tam, kad pasižiūrėtum kitos dienos orų prognozę. Jeigu temperatūra ryte kažkuriame regione prognozuojama iki 3 laipsnių, galima garantuoti, kad keliose to regiono vietose rytą rasi plikledį. Jeigu vakare sninga, nereikia būti Nostradamu, kad suprastum, jog ryte bus slidu.
Kiek vairuotojų pastarąją savaitę tikrino padangų slėgį? Fizikos mokytojai gali paaiškinti, kodėl jis keičiasi priklausomai nuo oro temperatūros, o vairavimo instruktoriai – koks pavojingas yra važiavimas per daug arba per mažai pripūstomis padangomis.
Galų gale, visi vairuotojai turi gerą regėjimą. Jeigu kalendoriuje gruodis, savaime suprantama, kad važiuoti reikia įjungus „žieminį“ vairavimo režimą – stabdyti anksčiau, laikytis didesnio atstumo iki kitų automobilių.
O jeigu taip nutiko, kad gatvė ryte yra padengta sniegu, važiavimas joje tokiu pačiu greičiu kaip vasarą padidina avarijos tikimybę šimtais procentų. Kelininkai čia neišgelbės – debesų jie neišvaikys. Jie gali tik padėti vairuotojams įveikti atstumus, tačiau vasaros viduržiemy į gatves nesugrąžins.
Laikas įjungti žieminį važiavimo režimą. Lėtesnį ir protingesnį.