Antradienio rytą ES lyderių sudarytas biudžeto susitarimas pelnytai vadinamas istoriniu.
Jis paskatina europiečių solidarumą, kurį paveikė koronaviruso pandemijos sukeltas smarkus ekonomikos nuosmukis. Tačiau didėjantis finansinis solidarumas tarp ES valstybių narių taip pat yra ir galimybė įveikti antrąją ES iškilusią esminę krizę: demokratijos ir teisinės valstybės principo nykimą, ypač Vengrijoje ir Lenkijoje.
ES lėšos visada tarnavo tam, jog Europa tiek ekonomine, tiek politine prasme augtų kartu. Tačiau finansinė parama vyriausybėms, pažeidžiančioms pagrindinius ES principus, yra ne kas kita, kaip savęs naikinimas. Štai todėl ES lėšų paskirstymo sąlyga priklauso nuo teisinės valstybės principų laikymosi, nes tai – būtina priemonė siekiant apsaugoti viso bloko pagrindus.
Jau 2018 metais Komisijos pateiktame pasiūlyme numatyta, jog Komisijos iniciatyva teisinės valstybės principus pažeidžiančioms šalims skirtos lėšos gali būti sumažintos, nebent tokiam sprendimui kelią užkirstų kvalifikuota balsų dauguma (15 šalių ir 65 procentai ES gyventojų).
Atsižvelgiant į tai, viename ilgiausių kada nors vykusių ES viršūnių susitikimų priimti sprendimai gali atrodyti nuviliantys.
Nebuvo sutarta dėl konkretaus teisinės valstybės principo sąlygiškumo mechanizmo. Remiantis Komisijos siūlymu, šis klausimas toliau nagrinėti buvo perduotas ES Tarybai. ES šalių lyderiai „greitai grįš prie šio klausimo“, tačiau tai gali būti tik naujos užsitęsusios politinės kovos pažadas.
Iš tikrųjų, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo kolega iš Lenkijos Msteuszas Morawieckis jau pranešė apie pergalę, paskelbdami, jog tarp biudžeto ir teisinės valstybės principo nebus jokio tiesioginio ryšio. Matydami, jog ES vėl nustūmė darbus į šalį, užuot drąsiai pradėjusi veiksmus, jų džiaugsmą atkartojo sumišę tvirto teisinės valstybės principo mechanizmo šalininkai.
Visgi, gali būti taip, jog autokratai ir pasmerkėjai per greitai daro išvadas.
Galų gale, sprendimas neapkrauti biudžeto sandorio labai skirtingo teisinės valstybės principo detalėmis galėjo būti protingas. Norint priimti 1,8 trilijonų eurų paketą reikėjo vienbalsiškumo, tad Lenkijos ar Vengrijos veto galėjo pakenkti visoms esminėms pastangoms. Vietoj to, į susitarimą įvesti teisinės valstybės principo sąlygiškumo režimą įtrauktas bendras, bet privalomas, įsipareigojimas, kurio laikytis turi visos pasirašiusios šalys, įskaitant V.Orbaną ir M.Morawieckį.
Tikimasi, jog tai apsaugos ES finansinius interesus (užkirs kelią sukčiavimui ES lėšomis) ir teisinės valstybės principą, kurie aiškiai nurodyti viršūnių susitikimo išvadose. Likusios nuostatos dėl teisinės valstybės principo gali būti interpretuojamos skirtingai, tačiau ši – ne. Taigi, viršūnių susitikimas suteikia tvirtą teisinį ir politinį pagrindą įgyvendinti savo vardo vertą teisinės valstybės principo mechanizmą. Žaidimas dar tikrai nesibaigė.
Vis dėlto, ar šia galimybe bus pasinaudota, priklauso nuo pagrindinių žaidėjų pasiryžimo – ypač ES pirmininkaujančios Vokietijos, Europos Parlamento ir Komisijos. Visiems jiems reikia susitvarkyti su savo užduotimis.
Vokietija vaidina pagrindinį vaidmenį. Berlynas yra atsakingas už šio klausimo įtraukimą į ES Tarybos darbotvarkę ir užtikrinimą, jog šis sprendimas būtų priimtas rudenį, prieš naujos daugiametės finansinės programos 2021–2027 pradžią. Norint palaikyti viršūnių susitikimo sprendimus, Angela Merkel turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kitais panašiai mąstančiais lyderiais ir taip paneigti teiginius, jog teisinės valstybės principo priėmimo mechanizmui vis dar reikalingas balsų vieningumas. Susitarime teigiama, jog „pažeidimų atvejais, Komisija pasiūlys priemones, kurias Taryba priims kvalifikuota balsų dauguma“.
Iš karto po viršūnių susitikimo, A.Merkel tai pabrėžė savo pranešime spaudai ir ši pozicija turėtų likti nediskutuotina. Bet kokiu atveju, bus sunku sudaryti tarpininkavimo sandorį, tačiau pirmininkaujanti Vokietija negali leisti autokratams trukdyti viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimui.
Norint galutinai patvirtinti ES biudžetą reikalingas Europos Parlamento sutikimas. Europos Parlamentas jau išsakė kritiką dėl kai kurių svarbių naujojo susitarimo nuostatų, įskaitant teisinės valstybės principo klausimą. Paketas neturėtų būti patvirtintas kol ES Taryba nesutiks dėl teisinės valstybės principo mechanizmo.
Galiausia, Komisija turi iš dalies pakeisti savo pasiūlymą. Svarbiausia, ji turėtų ES Teisingumo Teismą pripažinti kaip skaidriausią ir teisėčiausią teisinės valstybės principo apsaugos priemonę ES sistemoje. Nesilaikant Teisingumo Teismo sprendimų, susijusių su ES sutarties 19 straipsniu, įpareigojančių valstybes nares užtikrinti teismų nepriklausomumą, Vyriausybėms turėtų būti atsisakyta skirti ES finansavimą.
Viršūnių susitikimo išvadų dėl teisinės valstybės principo dviprasmiškumas nereiškia, jog prarandama veiksminga apsauga. Sprendimai suteikia daugiau galimybių įdiegti tokį mechanizmą. Ekonomikos atkūrimo paketas yra istorinis, tad nepasinaudoti šia galimybe būtų istorinės vertės klaida.
Piotras Buras yra Europos užsienio reikalų tarybos Varšuvos biuro vadovas.
