Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“. (Mt 24, 37-44)
Plaukti pasroviui ar budėti?
Žmonės elgiasi labai skirtingai. Vieni daro tai, ką jiems diktuoja kūno polinkiai, aistros, savimeilė ir aplinkos nuomonė, o kiti bando įsiklausyti į sveiko proto sprendimus, sąžinės balsą ir elgiasi atsakingai, atsirinkdami tai, kas geriausia. Vieni budi, kad jų gyvenime viešpatautų gėris, kiti daug nesusimąstydami plaukia pasroviui.
Nuo šių apsisprendimų priklauso žmogaus gyvenimo kokybė. Vieni, net susidurdami su dideliais sunkumais, kuria gėrį sau ir kitiems, antri užsidarę egoizmo kiaute rieda sudužimo linkme. Anksčiau ar vėliau tai ir įvyksta.
Jėzus kalba apie savo antrąjį atėjimą laikų pabaigoje. Mes nežinome, kada tai įvyks, tačiau vieną dalyką tikrai žinome: mūsų susitikimas su Jėzumi tikrai įvyks.
Su pirmuoju advento sekmadieniu pradėjome pasiruošimą Jėzaus Gimimo šventei ir šios dienos Mišiose girdime budėti raginusį Dievo žodį. Jėzus kalbėjo: „Jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mt 24, 44). Jėzus kalba apie savo antrąjį atėjimą laikų pabaigoje. Mes nežinome, kada tai įvyks, tačiau vieną dalyką tikrai žinome: mūsų susitikimas su Jėzumi tikrai įvyks. Labiau tikėtina, kad tai įvyks ne pasaulio, bet mūsų žemiškojo gyvenimo pabaigoje, todėl šiam susitikimui turime rimtai ruoštis. Kaip?
Apaštalas Paulius paaiškina, ką ruošiantis susitikimui su Viešpačiu turime daryti. Laiške pirmųjų amžių krikščionims Paulius rašė: „Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, girtavimo, palaidumo, neskaistumo, nesantaikos ir pavyduliavimo. Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių“ (Rom 13, 12–14).
Nusimesti tamsos darbus reiškia kovoti su nuodėme. Tai pirmas, kaip sakoma, namų darbas. Kol žmogus neturi tokio apsisprendimo, tol jo gyvenimo laivas labai skylėtas. Apaštalas net nurodo sritis, ko labiausiai reikia saugotis – girtavimo, palaidumo, nesantaikos ir pavyduliavimo.
Apaštalas primena, ką mes privalome pozityviai daryti: „Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi.“ Vaizdingas pasakymas „apsivilkti Kristumi“ reiškia gyventi taip, kaip mokė Jėzus. Šį mokymą randame Evangelijos puslapiuose. Jo santrauka – Kalno pamokslo palaiminimuose. Esame juos girdėję, o jei ne, labai lengva juos rasti, nes Šventasis Raštas yra pati prieinamiausia knyga.
Pranašas Izaijas lyg antrina apaštalui Pauliui: „O Jokūbo namai! Ateikite, gyvenkime Viešpaties šviesoje“ (Iz 2, 3). Gyventi Viešpaties šviesoje reiškia elgtis taip, kaip nori Dievas. Savo valią Dievas įrašė į mūsų prigimtį ir kai laikomės prigimtinio įstatymo, net nežinodami Dekalogo, mes gyvename pagal Kūrėjo valią.
Budėti – tai kovoti su savo savimeile bei egoizmu ir atmesti bet kokią ideologiją, kuri į Dievo vietą stato žmogų. Budėti – tai nelaikyti savęs visatos centru
Šiuo metu yra gana populiari liberalistinė ideologija, leidžianti laisvai elgtis tenkinant visus savo norus ir įgeidžius, visiškai nepaisant prigimtinio įstatymo. Net kovojama, kad prieš-prigimtinis elgesys būtų pripažintas kaip žmogaus teisė. Šių žmonių logika aiški: jei gyvename žemėje vieną kartą, o Kūrėjo nustatyta tvarka mūsų nesaisto, tuomet reikia griebti viską, ko geidžia širdis. Tačiau toks kelias veda į akligatvį, tik jo kai kas nenori pripažinti. Dėl to nereikia stebėtis, nes ir daugelis komunistų nenori pripažinti akivaizdaus marksistinės ideologijos bankroto.
Budėti – tai kovoti su savo savimeile bei egoizmu ir atmesti bet kokią ideologiją, kuri į Dievo vietą stato žmogų. Budėti – tai nelaikyti savęs visatos centru, bet kasdien tarnauti mus supantiems žmonėms. Prisiminkime, kaip panašiai budėjusius žmones apibūdino pats Kristus: „Buvau alkanas, ir mane pavalgydinote. Buvau nuogas, ir mane aprengėte. Buvau kalinys, ir mane aplankėte...“ (Mt 25).
Asmeninis apsisprendimas budėti tebus pati gražiausia dovana Kalėdų Kristui.
